Vaikų vonios kambarys skirtas ne tik kasdienei higienai, bet ir smagiems ritualams ar žaidimams, įsitikinusi interjero dizainerė Ana Drutel. Kuriant vaikams skirtą erdvę, ji ragina nebijoti žaismingumo, bet nepamiršti ir praktiškumo.

„Jei namuose yra keli vonios kambariai, projektuodami vaikų vonią galime leisti sau šiek tiek daugiau, ryškiau, įdomiau. Kai vonios kambarys tik vienas, prioritetą skiriu universalumui ir praktiškumui“, – sako interjero dizainerė Ana Drutel.

Dizainerė pripažįsta, kad jai pačiai labiausiai patinka kurti vientisą namų interjerą, tačiau su drąsesnėms idėjoms atvirais užsakovais ji mielai leidžiasi į eksperimentus. „Tokia kūryba labai smagi. Ji visada pasiteisina, nes sukelia daug teigiamų emocijų ir prisiminimų. Svarbiausias klausimas, ar šeimininkai pasitiki savo dizaineriu, ar noriai rizikuoja ir prisiima atsakomybę už tą riziką. Siūlydama įdomesnį sprendimą, visada pasirūpinu ir saugiu alternatyviu sprendimu. Taip užsakovai gali ramiai apsispręsti, nesijaučia įspausti į kampą“, – sako A. Drutel.

Pakanka žaismingų detalių

Ryški tekstilė, dekoruoti krepšiukai žaislams ir kosmetikai, kabliukai, šviestuvai, lentynėlės, padėkliukai, puodeliai su gyvūnų ar filmų herojų motyvais – vaikams skirtame vonios kambaryje nereikia bijoti žaismingumo. Vis dėlto projektuodama vaikų erdves dizainerė visada galvoja į ateitį – stengiasi siūlyti kuo universalesnius sprendimus, kad erdvę ir vaizdą pakeisti būtų kuo paprasčiau, ir visada galvoja apie praktiškumą.

„Kurdama vaikų kambarį nesirinkčiau plytelių su žaliais zuikiais, bet smagus rankšluostis būtų puikus akcentas. Nesirinkčiau rožinių vienspalvių plytelių grindims, bet terazzo tipo su ryškiais rožiniais intarpais ramiame fone – drąsiai. Net ir minimalistiniame interjere dera spalvota keramika. Tiesa, tokiu atveju būtina pagalvoti apie vandens filtrus“, – pasakoja A. Drutel.

Baldai pagal gyventojų ūgį

Dizainerės nuomone, projektuojant vaikams skirtą erdvę svarbu iš anksto žinoti, ar ja naudosis visiški mažyliai, ar pakankamai savarankiški paaugliai. Kuriant mažiausiems, būtina atsižvelgti į jų ūgį. „Veidrodžiai, spintelės, kabliukai – viskas turi būti atitinkamame aukštyje. Vaikų vonioje turi būti kopėtėlės ar suoliukai. Toliau kalbamės su tėvais, ko reikia vonios kambaryje: papildomos vietos higienos priemonėms ir rankšluosčiams, pižamų ar nešvarių drabužių stalčiaus, kur bus sudėti šlapi vonios žaislai, ir pan.“, – poreikių išsigryninimo svarbą akcentuoja ji.

Nesivaikykite trumpalaikių madų

Projektuodama interjerus, dizainerė laikosi taisyklės nesivaikyti madų ir nesižavėti trumpalaikiais sprendimais. Ta pati taisyklė galioja ir vaikų vonios kambariams: „Siūlau nesirinkti labai ryškių apdailos sprendimų, nuo kurių galima lengvai pavargti, nesirinkti lepių paviršių, kuriems tikrai pavargsime tarnauti. Būtina pasirūpinti daiktų laikymo sistemomis, nes bet kokia erdvė su išmėtytais daiktais atrodys blogai.“

Rinkdamasi apdailos medžiagas, A. Drutel pirmenybę teikia jaukesniems, bet praktiškiems sprendimams. Bent vieną vonios kambario sieną ji rekomenduoja dažyti drėgmei atspariais dažais. Kad kasdien neerzintų išdžiūvę vandens lašeliai, grindims geriau rinktis margesnę apdailą.

Vonios kambario baldams gaminti ji siūlo rinktis drėgmei atsparią dažytą MDF (vidutinio tankio medienos plaušų plokštę), nes iš įprastos plokštės pagaminti baldai drėgnoje aplinkoje netarnaus ilgai.

Kokybiška, bet ekonomiška

Galvodama apie ekonomiškumą, dizainerė pataria daugiau investuoti į pasirinktą vonios kambario akcentą – ryškesnę sieną, ryškios spalvos tekstilę, įdomesnį suplanavimą, o kitiems elementams neišlaidauti. Pavyzdžiui, rinktis bazines vonios plyteles, patikimą, bet nebrangią santechniką.

Rinkdamasi vonios kambario koloritą, dizainerė pirmenybę teikia šviesesniems atspalviams. „Šviesios spalvos vonios kambaryje man visada pasiteisina. Ne visada čia yra langas, o ir erdvės nebūna labai didelės“, – patirtimi dalijasi interjero dizainerė.

Galvodama apie papildomą vaikų saugumą, jiems skirtame vonios kambaryje dizainerė siūlo įrengti mažiau ir ne taip lengvai pasiekiamų kištukinių lizdų, į juos jungiamą gyvatuką pakeisti vidinio tipo arba tiesiog įrengti šildomą sieną.

Vonia nugali dušą

Rinkdamasi tarp dušo ir vonios, A. Drutel visada pasisako už pastarąjį variantą. „Pati turiu keturis vaikus, ir jiems vonia – ne vien higienos reikalai. Tai poilsis, įvairiausi eksperimentai, smagūs žaidimai. Paaugliai berniukai daug sportuoja, greitai auga. Jiems vonia nepakeičiama po treniruočių, pailsėti ir atsipalaiduoti, raumenų skausmui nuraminti. Mergaitės vonioje kartais ir tris valandas gali prabūti: žaidžia su žaislais, putomis, dažo plaukus sau ir lėlėms, čiuožia nuo kalniukų ir panašiai. Nė vieno jų neįsivaizduoju duše“, – asmenine patirtimi dalijasi dizainerė. Anot jos, vonia nepakeičiama ir kūdikiams, jų higienai, raidai, emociniam nusiraminimui.

Auginantys ne vieną atžalą žino, kad „piko“ valandomis vonios kambaryje lengva kilti chaosui. A. Drutel sako, kad, net ir įrengus po atskirą kriauklę, visiškai išvengti vaikiškų konfliktų vargu ar pavyks, o geriausiu sprendimu ji vadina auklėjimą. „Nieko neturiu prieš dvigubą kriauklę ar vienoje patalpoje įrengtą dušą ir vonią. Bet, vertindama investicijas, įrangos priežiūrą, erdvės ergonomiką, vadovaujuosi ir siūlau vadovautis savo mėgstamiausiu principu „mažiau yra geriau“, – šypsosi interjero dizainerė.