Sandarumas, sandarumas, sandarumas – šį žodį be paliovos kartoja specialistai, kalbėdami apie energetiškai efektyvių namų projektavimą ir statybą. Akivaizdu, jog sandarumo svarba yra nemaža ir būtina jį užtikrinti norint įgyvendinti A+ energetinio naudingumo klasės namui keliamus reikalavimus. Tai daryti reikia dar rengiant namo projektą.
Nesandariausios namo vietos
Vienos problemiškiausių vietų namo konstrukcijoje, per kurias dažniausiai nukenčia sandarumas, yra langų angokraščiai, pamatų ir sienos sandūra, sienos ir perdangos plokštės jungtis, sienos ir šlaitinio stogo jungtis, įvairių komunikacinių įrenginių susikirtimo vietos su konstrukcijomis.
Per nesandarias vietas šiltas oras iškeliauja į lauką, kartu garų pavidalu nešdamas ir drėgmę. Ši kondensuojasi ir geriasi į konstrukcijas. Konstrukcijos dėl to drėksta ir laikui bėgant gali įsiveisti pelėsis. Jei drėgmė prasiskverbia į termoizoliacines medžiagas, ilgainiui jos tampa neefektyvios, todėl patiriama didelių energijos nuostolių.
Jeigu nebus numatyti tinkami sprendimai minėtoms probleminėms vietoms užsandarinti, kentės viso namo energetinis efektyvumas, blogės komfortas, vidaus mikroklimatas. Pasyviųjų namų projektuotojas Martynas Ramonas teigia, kad užtikrinti sandarumą svarbu tikrai ne dėl to, kad būtų įgyvendinami teisės aktų reikalavimai. Jei bus įrengtas tinkamas pastato apvalkalas, ne mažiau kaip 13 proc. bus sumažinti tiesioginiai namo energijos nuostoliai. Taip pat pagerės aplinkos triukšmo izoliavimas, į patalpą per plyšius nepateks dulkės, viduje nebus skersvėjų.
Kaip projektuoti sandarumą?
Siekiant užtikrinti sandarumą, tinkami sprendimai turi būti priimti projektuojant namą. Anot M. Ramono, jeigu tie sprendimai bus tinkamai įgyvendinti, bendras rezultatas tikrai nenuvils – namo eksploatacinės išlaidos sumažės mažiausiai 20 proc.
„Ne kartą esu sulaukęs klausimų apie tai, kaip projektuoti sandarumą. Tai – detalus aprašymas projekte, kas turi būti padaryta, kaip turi būti padaryta, kokias medžiagas reikia naudoti. Labai svarbu viską detalizuoti. Kiekvienas konstrukcijų susikirtimo mazgas, kuris gali turėti neigiamos įtakos sandarumui, turi būti detaliai aprašytas“, – paaiškina M. Ramonas.
Jis pateikia pavyzdį, kaip projekte turėtų būti detalizuojamas langų angokraščių sandarinimas. Pirmiausia būtina pažymėti, kaip montuoti langus, kokias medžiagas tam naudoti, kaip paruošti paviršius, kad sandarinimo medžiagos tinkamai atliktų savo funkcijas.
Reikia įvertinti ir tai, kokios medžiagos naudojamos namui statyti. Jeigu tai keraminiai blokeliai, angokraščių paviršius nebus visiškai lygus. Tokiu atveju ir projekte turi būti pažymėta, kad reikia suformuoti lygų paviršių, prie kurio bus montuojamas langas, t. y., angokraščių paviršius turi būti nutinkuojamas. Toliau projekte detaliai aprašoma, kaip turi būti atliekami kiti darbai, kad nenukentėtų sandarumas: montavimo paviršius turi būti sausas, nedulkėtas, lango ir sienos sudūrimo vieta turi būti užpildoma montavimo putomis, o tiek iš vidinės pusės, tiek ir iš išorinės turi būti priklijuojamos specialios sandarinimo juostos.
„Su kitomis probleminėmis vietomis lygiai tas pats. Neužtenka parašyti, kad jas būtina užsandarinti. Projekte turi būti aiškūs brėžiniai arba labai detalus aprašymas, kaip viskas turi būti padaryta: priemonės, medžiagos, darbų atlikimo eiga“, – sako pasyviųjų namų projektuotojas.
Parengus kokybišką projektą laukia kitas etapas. Pasak M. Ramono, reikia užtikrinti, kad projekte numatyti sprendimai būtų tinkamai įgyvendinti. Svarbu, kad statybininkai laikytųsi projektinių nurodymų ir nesavavaliautų darbus atlikdami taip, kaip paprasčiau arba kaip jiems būtų lengviau. Dažnai samdomas atskiras specialistas, ypač įgyvendinant didesnius projektus, kuris įvertina projekte numatytus sandarumo užtikrinimo sprendimus, prižiūri jų įgyvendinimą.
„Ir projektuotojus, ir rangovus labai drausmina faktas, kad baigus darbus sandarumas bus patikrintas. Žinoma, pasitaiko įvairių netikėtumų, tačiau rezultato patikrinimas tikrai įpareigoja dirbti atsakingiau“, – įsitikinęs projektuotojas.
Būtina siekti ilgalaikių tikslų
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) vadovas Aidas Vaičiulis irgi atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimus sandarumui užtikrinti reikia numatyti dar projektuojant namą, o ne jį statant.
„Projektuose kol kas nėra atskiros dalies, kurioje būtų aprašomas sandarumo užtikrinimas. Tačiau tai reikia numatyti prie kitokių sprendimų aprašymų, kaip ir eliminuojant vadinamuosius šilumos tiltelius. Projekto rengėjai turi detalizuoti visus mazgus, nurodydami priemones, kaip bus užtikrinamas sandarumas. Rangovas tuomet žinotų, kaip viską atlikti, o techninis prižiūrėtojas galėtų patikrinti ar tikrai viskas padaryta, kaip numatyta brėžiniuose. Bet jeigu projektuose nėra detaliai aprašoma, kaip pasiekti tinkamus sandarumo rodiklius, neverta tikėtis, kad statybininkai suks galvą, kaip tai atlikti“, – sako A. Vaičiulis.
Jis taip pat pabrėžė, kad įgyvendinant sandarumą užtikrinančius sprendimus būtina paisyti ilgalaikės perspektyvos, o ne siekti vienkartinio rezultato. Pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet statybininkai panaudoja pačias pigiausias medžiagas, kurios nebeatlieka savo funkcijos konstrukcijoms patyrus net menkiausias deformacijas.
NPNA vadovas pastebėjo, kad namus besistatantys žmonės užsisako brangius langus, nepagaili pinigų termoizoliacijai – visa tai daroma siekiant nepatirti šilumos nuostolių. Tačiau šiluma išeina per kiaurymes, kurios atsiranda statybininkams panaudojus pigiausias ir mažai kokybiškas sandarinimo medžiagas.
Šiuo metu NPNA kartu su partneriais – Kauno technologijos universitetu ir statybinių medžiagų gamintojais – kuria pastatų sandarumo taisyklių įgyvendinimo projektą. Jį parengus ir patvirtinus, galios taisyklės, kuriomis turės vadovautis projektuotojai ir techniniai prižiūrėtojai. Taisyklėse bus pateikti labai konkretūs pavyzdžiai, kaip tam tikrose situacijose ir konstrukcijose užtikrinti sandarumą.
„Tie, kurie vadovausis taisyklėmis, nepriklausomai nuo statomo pastato konstrukcijoms naudojamų medžiagų, žinos, kokias priemones taikyti, kad būtų pasiekti geri sandarumo rezultatai. Ir ne trumpalaikiai, o ilgalaikiai. Bus paaiškinta ne tik apie medžiagų pasirinkimą, bet ir kaip taisyklingai atlikti darbą. Juk kartais sugadinamos ir pačios geriausios medžiagos kai nežinoma, kaip jas tinkamai panaudoti“, – kalba A. Vaičiulis.
Jis pateikė pirmojo Lietuvoje pastatyto A energetinio naudingumo klasės gyvenamojo namo pavyzdį – nuo jo pastatymo praėjo dešimt metų. Todėl A. Vaičiuliui buvo įdomu sužinoti ar nepakito jo sandarumo rodikliai.
„Kai naudojamės automobiliais, turime po tam tikro laiko atlikti jo techninę apžiūrą, įsitikinti, jog mašina yra techniškai tvarkinga ir gali būti eksploatuojama. O kaip su pastatais? Ar ką tik pastatytam namui išduotas sertifikatas atitinka jame deklaruojamas savybes ir po dešimtmečio? Tačiau kai tą klausimą pateikiau viešai, man buvo atsakyta, jog eksploatacijos metu tikrinti tinkamumą naudojimui po tam tikro laiko reikia tik ypatingiems statiniams. Individualiems gyvenamiesiems namams sertifikatas reikalingas tik parduodant. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, po penkerių metų mažai kuris namo savininkas žino, kokia reali jo būsto energetinio naudingumo klasė, kokie sandarumo parametrai“, – stebisi A. Vaičiulis.
Jis mano, kad dažnam namo pardavėjui gali kilti nesklandumų sudarant sandorius. Mat pirkėjui paprašius naujai atlikti energetinio naudingumo įvertinimą, po kelių metų pastato klasė gali būti mažesnė nei buvo ką tik pastačius namą.
„Mūsų asociacijos vienas iš siekių – teisės aktais nustatyti privalomą energetinio naudingumo patikrinimą praėjus dešimtmečiui nuo namo statybos pabaigos. Jeigu būtų žinoma, kad po kurio laiko bus tokiu būdu patikrinta pastato kokybė, projektuotojai ir statybininkai jaus didesnę motyvaciją dirbti neatmestinai, neieškoti pigiausių sprendimų“, – sako A. Vaičiulis.
Jaučia padidėjusį susidomėjimą
Bendrovės „Krimelte LT“, rinkai tiekiančios „Penosil“ produktus, direktorius Kazimieras Motiekaitis neabejoja namo sandarumo svarba.
„Juk turime tikslą, kad pastatai būtų visiškai nenaudojantys šilumos energijos. Tad kuo artimesnis tas terminas, tuo sandarumo svarba yra aktualesnė. Žmonės irgi supranta, kad norint taupyti energiją ir pinigus, namai turi būti kokybiški, o statantys pardavimui siekia, kad būstas būtų ekonomiškai patrauklus – nešvaistytų šilumos energijos, būtų maži eksploatavimo kaštai“, – kalba K. Motiekaitis.
Jis atkreipė dėmesį ir į dar vieną niuansą – klimato kaitą. Kuo namas bus sandaresnis, tuo mažiau šilumos pateks į aplinką ir tai turės įtakos klimato atšilimui.
„Tikrai negalima sakyti, kad statybininkai spjauna į sandarumą, ieško kuo pigesnių sprendimų. Kai ėmė griežtėti reikalavimai namų energetiniam efektyvumui, statybininkai buvo paskatinti atidžiau vertinti sandarumo svarbą. Jeigu kažkas anksčiau pro pirštus žvelgdavo į sandarumo užtikrinimą, dabar to tikrai nebegali daryti, turi vykdyti keliamus reikalavimus, kitaip negalės priduoti pastato eksploatavimui“, – sako K. Motiekaitis.
Statybininkai, anot K. Motiekaičio, irgi ne visada pasikliauja savo patirtimi, klausinėja apie medžiagas, domisi naujovėmis.
„Žinoma, pasitaiko įvairių situacijų. Yra dar dalis statybininkų, kurie ir toliau dirba kaip dirbę, bet tokių vis mažiau. Statybų kultūra auga ir nekokybiškas darbas nebebus paklausus. Tai verčia statybininkus domėtis naujovėmis, tobulėti. Mes irgi stengiamės prie to prisidėti, aiškindami apie kokybiškų produktų panaudojimo svarbą galutiniam vartotojui. Juk pastarieji vėliau sumoka daugiau išleisdami šildymui, jeigu statybininkai panori taupyti“, – sakė bendrovės „Krimelte LT“ direktorius.
Nevalia palikti plyšių
Siekiant užtikrinti sandarumą, svarbu žinoti, kokie sprendimai taikomi pastato išorėje, kokie – viduje, kad sandarinimo medžiagos neigiamai neveiktų konstrukcijos. Būtina užsandarinti visas jungtis, negalima palikti nė plyšio.
Kaip jau minėta, viena problemiškiausių sandarumo vietų – langų montavimo siūlė, angokraščiai. Nustatyta, kad per nesandarius angokraščius netenkama iki 30 proc. šilumos energijos. Langų montažinei siūlei sandarinti dažniausiai naudojamos poliuretano putos. Jeigu konstrukcijos, veikiamos temperatūrų svyravimo, „vaikščios“, geriau rinktis elastingesnes poliuretano putas, kurios leidžia atkartoti mazgo judėjimus ir nesuskilinėti. Elastingos montavimo putos labiau tinka langams montuoti rąstiniuose ir karkasiniuose namuose. Tiek iš vidaus, tiek iš išorės būtina naudoti angokraščių sandarinimo juostas.
Elastingomis juostomis sandarinti reikėtų ir pamatų bei mūro sienų sandūras. Statantis namą iš mūro blokelių dėl statybininkų aplaidumo gana dažnai lieka klijais ar skiediniu neužpildytų tarpų. Tai gali smarkiai suprastinti pastato sandarumą. Jeigu tarpeliai tarp blokelių mažesni nei 2 milimetrai, užtenka juos užtepti garo izoliacine mastika. Didesniems nei 2 mm tarpams tarp mūro blokelių užsandarinti papildomai gali būti naudojamos sandarinimo juostos.
Statantis karkasinį namą naudojama daug plėvelių. Visas jų sujungimo vietas rekomenduojama užklijuoti sandarinimo juostomis arba užpildomaisiais klijais. Tas pats daroma ir įrengiant mansardą bet kokios konstrukcijos name – garo izoliacinės plėvelės sujungimo vietos turi būti užklijuojamos sandarinimo juostomis.
Specialistai įspėja, kad geriau sandarumu pasirūpinti projektuojant ir atliekant darbus. Taupant ir sąmoningai atsisakant būtiniausių priemonių, klaidos netruks išryškėti, o jų taisymas bus labai brangus.