Kurį laiką populiarumu su stogine konkuruojantis garažas išlaiko savo pozicijas ir, panašu, ima viršų ne dėl tiesioginės savo paskirties, o dėl papildomų funkcijų – sandėliavimo, erdvės hobiui ar galimybės įsirengti darbo kabinetą.

Ir garažas, ir sandėlis

Automobilio statymo klausimas neišvengiamas planuojant statytis namą. Architektė Jūratė Norkutė („Arch Design“) sako, kad projektuojant namą privalu numatyti vietą automobiliams: „Juos galima statyti po atviru dangumi, stoginėje ar garaže. Pastarasis būtų didžiausio komforto statymo vieta: žiemą automobilis neapšąla, jei garažas sublokuotas su namu – parvažiavęs namo su pirkiniais gali šiltai pareiti namo.“

Nors projektuojant namą garažas lieka svarbus, jo statusas kinta. „Garažo statusas sparčiai keičiasi. Žinoma, pirmiausia jis skirtas automobiliui laikyti, bet keičiasi požiūris ir į automobilius, ir į mobilumą. Anksčiau, kai automobilį buvo sunku įsigyti, žmonės juos saugodavo. Šiais laikais automobilis tapo masine preke ir būtinybės jį labai saugoti nebeliko“, – mano architektas Marekas Mickevičius („Gal architektai“).

Garažas atlieka papildomas funkcijas, kurias, pašnekovų teigimu, reikia gerai apmąstyti projektuojant. Pirmiausia – sandėliavimo galimybė. „Garažai labai dažnai virsta sandėliavimo patalpomis. Žmonės kaupia daug aplinkos priežiūros daiktų, įvairių daiktų pagal hobius: nuo slidininko inventoriaus, nardymo, žvejybos reikmenų, net baidarių“, – sako J. Norkutė.

Citata:Žmonės staliauja, tapo, gamina naminį alų. Garažai pavirsta kitokios funkcijos objektu.

Ji teigia, kad projektuodama namą kartu su užsakovu stengiasi išstudijuoti visus niuansus: kur stovės aplinkos priežiūros technika, mėgstamos veiklos daiktai, nes ilgainiui tokių dalykų atsiranda kiekvienuose namuose. „Būna, kad žmonės sandėliavimo nenumato ir, labai gaila, praranda automobilio stovėjimo vietą, nes viena garažo dalis išnaudojama kitai funkcijai. Projektuojant šiuos dalykus reikia labai gerai išsigryninti“, – pataria J. Norkutė.

Architektė sako, kad numačius minimalų garažo dydį (3 x 6) sandėliavimo galimybę tektų pamiršti. „Jame nieko nepasandėliuosi, o jei sandėliuosi, teks šonu išlipinėti iš automobilio. Jeigu garaže norisi lentynų, į šonus reikėtų pridėti bent po pusę metro“, – skaičiuoja J. Norkutė.

Projektuodama garažą, ji siūlo gerai apgalvoti ir įvairius gyvenimiškus dalykus. Garaže įsirengus vandenį ir vietą jam nutekėti bus patogu persirengti ir nusiprausti grįžus iš žvejybos, pasivažinėjus dviračiu ar nuplauti kojas augintiniui.

Nuo dirbtuvių iki bravoro

Anot J. Norkutės, be ūkinės, praktinės funkcijos, garažas neretai virsta vieta, skirta šeimininkų hobiams: „Žmonės staliauja, tapo, gamina naminį alų. Garažai pavirsta kitokios funkcijos objektu.“

Vis dėlto daugiafunkcio garažo nori ne visi. „Kartais žmonės nori, kad lauko įrankių sandėliavimo patalpa būtų atskira, o garažas būtų estetiškas, švarus, su gražiu langu, pro kurį matyti automobilis“, – skirtingus užsakovų poreikius atskleidžia („Arch Design“) architektė.

M. Mickevičius sako pastebėjęs, kad garaže nenumačius vietos daiktams sandėliuoti, anksčiau ar vėliau jie vis tiek okupuoja erdvę. „Dažnai žmonės pasidaro garažą dviem automobiliams. Po metų įvažiuoja tik vienas, o po dvejų jau nė vienas – garažas virsta sandėliu, žmonės palaidoja tą erdvę“, – apie būtinybę viską planuoti iš anksto sako architektas.

Kalbėdamas apie garažo paskirtį, jis teigia, kad garažas vis dar išlaiko vyriškos erdvės statusą. „Garažas yra vyro urvas. Yra tokių benzingalvių kategorija, aš pats esu iš tokių, kurie mėgsta krapštytis, surinkinėti variklius. Tai vyriška erdvė, kur gali pasislėpti, pabūti su savimi, kokią mašiną, dviratį pakrapštyti ar iš degtukų namelį suklijuoti“, – juokiasi M. Mickevičius.

Jis pastebi, kad garažas tampa išsigelbėjimu ir pritrūkus gyvenamojo ploto didesnei šeimai: „Žmonės iš garažo pasidaro sanitarinius mazgus, vaikų kambarius, per pandemiją aukoja garažus biurams.“

Garažas ims tolti nuo namo?

Prie gyvenamojo namo prišlietą garažą galime vadinti vienu populiariausių projektavimo variantų. Tokiam projektui keliama keletas esminių reikalavimų. Pirmasis – priešgaisrinės saugos. „Būtina įrengti priešgaisrines konstrukcijas, kurios atskiria gyvenamąsias patalpas nuo garažo: sienos, lubos, jei namas antrame aukšte, priešgaisrinės durys ir t. t. Tarp garažo ir gyvenamųjų patalpų atsiradusios priešgaisrinės durys ne visada būna gražios. Tam, kad durys iš vidaus atrodytų estetiškiau, reikalingos papildomos investicijos“, – aiškina J. Norkutė.

Antras aspektas – energinis efektyvumas. Kadangi garažas paprastai yra nešildoma ar mažiau šildoma patalpa, tarp gyvenamojo namo ir garažo esanti siena turi būti apšiltinta, kad nebūtų šiluminių nuostolių.

Garažui svarbu ir geras vėdinimas, o štai šildymas, toks malonus žmogui, automobilį dėl temperatūros skirtumų ir druskų gali paversti surūdijusiu metalo laužu. „Žiemą automobilis kenčia nuo druskų, todėl parvažiavus namo technikai pirmiausia rekomenduoja nuvalyti prikibusius sniegus, o tada jau statyti į garažą, bet realiai nėra laiko tuo užsiimti. Tad nešildomas garažas automobiliui palankesnis“, – sako J. Norkutė.

Nors su namu sujungtas garažas turi daug patogumų, tokie projektai architektams kelia vis daugiau iššūkių, o savininkams didina statybų sąmatą. „Prisideda energiniai reikalavimai, be to, naujai projektuojamiems namams prisidės dar ir infrastruktūros mokestis“, – sako architektas M. Mickevičius.

Jis skaičiuoja, kad garažas namo statybų sąmatą išaugina bent 10 proc. „Garažas jau tapo prabangos dalyku. Kainuoja jį pastatyti, reikės sumokėti infrastruktūros mokestį, o mašina nebėra tas rodiklis, dėl kurio reikėtų taip stengtis“, – teigia jis.

Citata:Žmonės iš garažo pasidaro sanitarinius mazgus, vaikų kambarius, per pandemiją aukoja garažus biurams.

Anot M. Mickevičiaus, šios priežastys skatina projektuoti nuo namo atskirtus garažus. „Garažo nuo namo atskyrimą daugiausia padiktavo A++ klasės reikalavimas, nes A++ namo esmė – sandarumas, o garažo vartai yra toks daiktas, kuris iš principo dėl konstrukcijos negali būti labai sandarus. Sandarumą užtikrinti labai sunku, tad, norint pasiekti A++ klasę, garažą stengiamasi atskirti nuo namo ir neskaičiuoti kaip namo struktūros“, – sako jis.

Būna ir kitokių garažo atskyrimo nuo namo priežasčių. „Tarkime, gyvenamasis namas yra tam tikroje teritorijoje, kur bendras namo plotas negali viršyti, pavyzdžiui, 200 kv. m“, – paaiškina architektė J. Norkutė.

Jos manymu, atskiras garažas patrauklesnis ir tuomet, jei šalia gyvenamojo namo jis atrodo neproporcingai didelis. „Jei namas 150 kv. m, o garažas kokių 40 kv. m, namo pusiausvyra dar atrodo gerai, bet jei prie 100 kv. m namo pristatome 40 kv. m garažą, išeina, kad trečdalis namo yra garažas. Tokiu atveju jį geriau atskirti arba statyti stoginę ir lauko sandėlį“, – svarsto J. Norkutė. Ji įsitikinusi, kad tarp gyvenamojo namo ir pagalbinių patalpų turėtų būti išlaikyta pusiausvyra.

Stoginė – paprasčiau ir pigiau

Stoginė – rimtas garažo konkurentas. Šiam nesudėtingam statiniui taikomi mažesni reikalavimai, jį lengviau ir pigiau pastatyti, be to, jis puikiai atlieka svarbiausią – priedangos automobiliui – funkciją. „Stoginė turi savų pliusų. Žiemą po ja neprisninga, automobilis neapledėja, stovi nekintamoje temperatūroje ir nerūdija. Šiek tiek mažesni ir statybos kaštai, juos sumažina garažo vartai, su namu besiribojanti siena ir gal kažkiek pamatai – priklauso nuo įrengimo“, – stoginės privalumus dėlioja architektė J. Norkutė.

Jos nuomone, stoginę pravartu rinktis nedideliame sklype, jei norime, kad gyvenamasis namas atrodytų lengvesnis. Architektės nuomone, didesniame sklype patogu turėti ir garažą, ir stoginę, juolab kad ir automobilių šeima dažnai turi ne vieną.

M. Mickevičius sako, kad stoginę įrengti išties paprasčiau ir pigiau, tačiau Lietuvoje galiojantys įstatymai ne visada ją leidžia harmoningai integruoti į aplinką. „Užsienyje į namo projektavimą žiūrima kompleksiškiau: eina sklypo tvora, ji pereina į stoginę, tuomet gražiai sulimpa su namu. O pas mus visi namukai kaip grybukai. Dėl reikalavimų laikytis tam tikro atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos ir panašiai tokio vientiso komplekso neišeina padaryti“, – sako architektas.

Vis dėlto, nors stoginę įrengti paprasčiau ir pigiau, o populiarumu kurį laiką jos lenkė garažus, J. Norkutė sako, kad pastaruoju metu iš užsakovų vis dažniau išgirsta pageidavimą turėti garažą. „Galima įtarti, kad tai susiję su sandėliavimu. O galbūt žmonės tiesiog nori šiltai įsėsti į automobilį. Juokaujame, kad dabar garažai vėl virsta erdvėmis, kur vyrai randa užuovėją“, – šypsosi architektė.