„WIDGER architecture“ interjero projektas Stale Eriksen
Esminiai pokyčiai
Rasa Pangonytė

Pietiniame Londone, Brokley rajone, Viktorijos laikų stiliaus name esantis butas po renovacijos virto rafinuota iki smulkmenų apgalvota erdve. Pokyčių autorius – architektas Kevinas Widgeris („WIDGER architecture“).

Erdvus 118 kv. metrų butas išsidėstęs per du aukštus. Pirmas aukštas suplanuotas atviro plano principu. Jame suprojektuotas prieškambaris, svetainė, virtuvė ir vonios kambarys. Iš namo galo virtuvę perkėlus į centrą, ji gerokai prasiplėtė. Be to, atsirado vietos darbo kambariui ir bibliotekai, iš kurios atsiveria vaizdas į galinį kiemą. „Kambaryje galima sėdėti ir skaityti, žiūrint į sodą bet kokiu oru. Knygų kolekcija užsakovui labai svarbi, todėl jis norėjo, kad jos būtų matomos“, – pasakoja K. Widgeris. Antras aukštas skirtas poilsiui. Jame suprojektuoti trys miegamieji.

Architektas pasakoja, kad, nors ankstesnis namo interjeras buvo labai senas, jame nebuvo jokių saugotinų istorinių detalių, todėl rekonstrukcijos neribojo paveldosauginiai reikalavimai. Vis dėlto, norint sutaupyti pinigų ir apriboti konstrukcinius darbus, vidines sienas teko palikti originaliose vietose.

Foto galerija:galerija_001:

Foto galerija.: new_000333151_0

„Kelių paprastų, bet gerai apmąstytų vidaus suplanavimo pakeitimų, perkeliant kambarių vietas arba atveriant erdves, originalus pastatas galėjo optimaliai patenkinti visus kliento reikalavimus namo nedidinant priestatais. Šis sąmoningas koncepcinis sprendimas pernelyg neišsiplėsti taip pat reiškė tiek poveikio aplinkai, tiek ir finansinių išlaidų ribojimą“, – pasakoja K. Widgeris.

Pagal šią koncepciją daugiausia lėšų ir dėmesio buvo skiriama medinei apdailai, kuri sujungia visą dizainą ir suteikia namams unikalumo. Šiltas ir natūralus medis pasirinktas siekiant sukurti susijusią erdvę, ramybe dvelkiančią vietą Londono centre. Kaip sako K. Widgeris, oazę, kurioje būnant nesijaučia aplink esančio judraus miesto.

Nors medinė apdaila keliauja per visas erdves, architektas nusprendė ją apriboti „užbrėždamas“ viršutinę liniją. Sienų skydai, knygų lentynos, virtuvės baldai, spintos, nuo pašalinių žvilgsnių saugančios langinės – viskas yra viename aukštyje. „Taip yra dėl to, kad kambarių lubos yra skirtingo aukščio, todėl viršutinė linija užtikrina vienodumą. Jei medis būtų iki pat lubų, interjeras atrodytų pernelyg sunkus. Šviesiai dažytos lubos ir sienos suteikia lengvumo“, – paaiškina studijos „WIDGER architecture“ įkūrėjas.

Anot K. Widgerio, preciziški medžio apdailos darbai pareikalavo daug meistriškumo ir pastangų, nes senos statybos name sienos ir grindys nėra visiškai tiesios.

Natūralų medį papildo juodos ir pilkos spalvos turėklų, stalviršių, paveikslų rėmų, rankenų detalės. Išskirtinė interjero detalė – pagal užsakymą pagaminti juodi metaliniai kabliukai, skirti drabužiams ir meno kūriniams kabinti.

Straipsnio komentarai

Siųsti