Tekstilės sektorius vadinamas vienu taršiausių. Visgi panašu, kad ilgainiui šio titulo jam pavyks atsikratyti. Šių metų pradžioje Frankfurte vykusioje „Heimtextile“ parodoje tvarumas užėmė ypatingą vietą – nauji vėjai buvo aptariami ne tik vykusiose diskusijose, bet ir atsispindėjo dažno gamintojo stende. Apie permainas skelbė ir parodos žinutė – „Naujasis jautrumas“.
Daugiau dėmesio etiketėms
Jeigu maisto produktų etiketes dažnas jau įprato skaityti, ieškodami tekstilės gaminių vis dar geriausiu atveju pasidomime sudėtimi. Visgi tendencijas stebintys ekspertai sako, kad ilgainiui daugiau dėmesio bus skiriama ir kilmės šaliai, augs vietos reikšmė, taip siekiant sumažinti transportavimo paliekamą taršą.
Tiek gamintojams, tiek vartotojams tampa svarbu ne tik medžiaga, iš kurios gaminama, bet ir kas tai padarė. Be to, vis dažniau atsigręžiama į mažus gamintojus, raginama pasidairyti tų, kurie būtų patys atsakingi už visą gamybos procesą – šeimos verslai ar smulkūs gamintojai. Kartu tai prisideda ir prie bendruomenėse sukaupto paveldo ir kultūros išsaugojimo.
O koks gyvavimo ciklas?
Vis sparčiau plintant tvarumo idėjoms, pirmas klausimas, su kuriuo susidurs vartotojai, bus poreikio identifikavimas – ar tikrai reikia įsigyti, o gal pakaks išsinuomoti ar pakeisti tuo, ką jau turiu. Daugiau atsižvelgiama į esmę, o ne tik į tai, kaip gaminys atrodo. Galvojama, kodėl jis yra pasaulyje, kuo taps, koks jo gyvavimo ciklas. Visa tai keičia ir gamybos procesą. Pavyzdžiui, likučiai tampa nebe atlieka, o papildomu ištekliumi.
Citata:Atsižvelgiama į esmę, o ne tik į tai, kaip gaminys atrodo. Galvojama, kodėl jis yra pasaulyje, kuo taps, koks jo gyvavimo ciklas. Visa tai keičia ir gamybos procesą.
Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, kad tekstilės tvarumo klausimas yra ne tik gamintojų, bet ir vartotojų problema – apskritai auga solidarumo reikšmė, nes abi šios grandys yra glaudžiai susijusios ir kiekvienas atlieka reikšmingą vaidmenį mažindamas poveikį aplinkai. Vartotojai iš gamintojų jau ima reikalauti kuo didesnio skaidrumo ir atvirumo.
Daugiau nei daiktas
Nors iš pirmo žvilgsnio temos gali pasirodyti tolimos ir nesusijusios, augs ne tik estetiškų gaminių paklausa, bet ir tų, kuriuos kuriant bus pagalvota apie emocinę sveikatą, kitas šių dienų žmogaus problemas. Parodos erdvėse, skirtose miego tekstilei, daug dėmesio sulaukė būtent poilsio kokybė, akcentuojama jos svarba. Ypatingą vaidmenį šioje srityje atlieka ir spalvos – parodoje buvo galima pastebėti daug ramių, žemės spalvų, kurios padeda atsipalaiduoti, ir priešingai – įkvepiančių, ryškių, pozityvias emocijas skatinančių atspalvių.
Ne vien tik linas
Nuo seno lietuviams gerai pažįstamas linas toli gražu nėra vienintelis augalinės kilmės audinys. Šalia sintetinių medžiagų natūralios kilmės tekstilė vis labiau įsitvirtina. Augalinės kilmės audiniai įprastai skirstomi į dvi kategorijas. Pirmoji – medžiagos, pagamintos iš augalų, tokių kaip linas, kaktusai, jūrų dumbliai.
Kita kategorija – audiniai, pagaminti iš augalinių atliekų: bananų, alyvuogių ir kita. Vis labiau populiarėja ir bioinžinerija, medžiagos kuriamos ląstelių lygmeniu. Užuot auginus augalus ir išgaunant jų pluoštus, tekstilė gaminama iš baltymų, angliavandenių ar bakterijų, esančių kukurūzuose, žolėje ir cukranendrių cukruje. Kartu šis pokytis padeda atkurti ir bioįvairovę, auginant konkrečiam regionui geriausiai tinkančius augalus.