Netradiciniai vonios kambario apdailos sprendimai atveria didesnes dizaino galimybes, tačiau kelia iššūkių hidroizoliacijos specialistams.

Hidroizoliacija – privaloma vonios kambario įrengimo dalis. Netinkamai pasirinkti produktai ar neteisingi sprendimai atliekant hidroizoliaciją gali sukelti rimtų estetinių ir finansinių problemų ne tik buto gyventojams, bet ir apačioje gyvenantiems kaimynams. „Visi žino, kad hidroizoliacija reikalinga, tik ne visi žino, kaip ir kur ją įrengti“, – sako KNAUF technikas Kastytis Vaseris ir primena: optimali hidroizoliacija būtina visur, kur paviršiai reguliariai liečiasi su vandeniu.

Pradžia – pertvaros

Praktinė patirtis rodo, kad su hidroizoliacijos problemomis susiduriama ne tik senos statybos būstuose, bet ir naujai statomuose. Problemų kyla tiek dėl netinkamos hidroizoliacijos parinkimo (neteisingai įvertinami pagrindai, vandens apkrova, nėra naudojamos papildomos sandarinimo medžiagos, pvz., trapui įrengti), tiek ir patikint atlikti darbus menkos kvalifikacijos darbuotojams. K. Vaserio teigimu, KNAUF siūlomi produktai ir hidroizoliacinės sistemos padeda maksimaliai išvengti minėtų trūkumų, nes yra saugios ir nesudėtingai įrengiamos. Norint užtikrinti optimalią kokybę, rekomenduojama rinktis to paties gamintojo hidroizoliacinę sistemą, nes tik suderintos medžiagos užtikrins tinkamą visos hidroizoliacijos veikimą.

Vonios kambario hidroizoliacija prasideda dar statant – įrengiant pertvaras. Drėgnoms patalpoms skirta speciali impregnuota gipskartonio plokštė, įprastai žalios ar mėlynos spalvos.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, gipskartonis gali būti naudojamas tik tose patalpose, kuriose nėra nuolatinės drėgmės. „Toks yra elementarus gyvenamojo būsto sanitarinis mazgas. Sakykime, name gyvena 4–5 asmenų šeima. Ryte visi eina į dušą – drėgmė patalpoje pakyla 100 proc. Vėliau visi išsivaikšto po mokyklas ir darbus, patalpa visą dieną vėdinasi, drėgmė nusileidžia iki normalaus lygio, gipsas išdžiūsta. Vakare šeima vėl maudosi, drėgmės lygis pakyla 100 proc., o per naktį vėl normalizuojasi. Taip gipskartonio plokštė gali „dirbti“ ir nieko jai nenutiks“, – aiškina K. Vaseris.

Citata:Geriausiai įrengta hidroizoliacija neapsaugos nuo tokių nemalonių reiškinių kaip pelėsis, jei patalpos nebus gerai vėdinamos.

KNAUF techniko teigimu, gipskartonis yra išties geras vonios kambario pertvarų sprendimas, tačiau ir čia yra tam tikrų niuansų, į kuriuos neatsižvelgus hidroizoliacija nebus veiksminga. „Tais atvejais, kai dengiama kelių sluoksnių apkala, dažniausiai dviguba, susiduriame su požiūriu, kad viršutinis sluoksnis dengiamas impregnuota plokšte, o pirmas sluoksnis – standartine balta plokšte. To priežastis labai paprasta – norima taupyti, tačiau nesuprantama, kad toks sprendimas logikos turi nedaug.

Plokštės impregnuojamos dėl drėgmės poveikio, nes ore esanti drėgmė smelkiasi į apkalos sluoksnius. Impregnuota plokštė drėgmės skverbimosi nesustabdo ir neimpregnuotos plokštės apsaugoti negali, todėl ilgainiui ją galima pažeisti. Impregnavimas (beje, impregnuojamas tik plokštės gipso branduolys, kartonas yra įprastas, skiriasi tik jo spalva) lėtina plokštės įgėrimą, t. y. plokštė daug lėčiau įgeria drėgmę. Šios savybės pakanka, kai patalpoje drėgmės poveikis nėra ilgalaikis ir po pasinaudojimo patalpa drėgmė pašalinama vėdinimo būdu, ir plokštė nespėja įmirkti. Kai drėgmės poveikis ilgalaikis, impregnavimas negali apsaugoti plokštės, tad tokiose patalpose reikia naudoti arba stipriau impregnuotas gipsines plokštes, arba cementines plokštes“, – sako jis.

KNAUF atstovas pabrėžia ir dar vieną niuansą: „Kai naudojamos mėlynosios plokštės („Knauf Blue“), dažniausiai tikimasi, kad atitvara turi geras garsą izoliuojančias savybes. Jei dengiama mišri apkala, t. y. pirmas sluoksnis iš standartinės plokštės, o tik antrasis – „Knauf Blue“, garso izoliacijos rodikliai stipriai prastėja, taigi toks taupymas beprasmis.“

Jis išskiria tik du variantus, kai gyvenamajam namui gali nepakakti gipskartonio plokščių, – baseinas arba pirtis. Visuomeniniuose pastatuose, pavyzdžiui, sporto klubo dušinėse, dėl nuolatinės drėgmės gipskartonis gali keisti savybes, todėl čia paprastai montuojamos specialios stipriai impregnuotos gipso plokštės be popieriaus, pvz., „Knauf Drystar“. Esant dar didesnei apkrovai, tarkime, baseinuose, saugumui užtikrinti naudojamos cemento plokštės „Knauf Aquapanel“.

K. Vaseris pabrėžia, kad geriausiai įrengta hidroizoliacija neapsaugos nuo tokių nemalonių reiškinių kaip pelėsis, jei patalpos nebus gerai vėdinamos. Tai ypač aktualu senos statybos namuose su silpna vėdinimo sistema. Esant nuolatinei drėgmei ant gipskartonio, duše ima kauptis pelėsis, kuris atrodo neestetiškai ir gali pakenkti sveikatai. „Drėgmei kauptis leidžia pakankamo vėdinimo nebuvimas arba neteisingų nuolydžių formavimas, kai vanduo laikosi arba deformacinėse siūlėse (kampuose), arba plokštumoje“, – pastebi jis.

Įprastos izoliacijos pakanka ne visada

Kaip sako specialistas, gyvenamojo būsto vonios kambariuose įprastai visiškai pakanka įprastos dispersinės hidroizoliacijos, tačiau yra tam tikrų išlygų, kada vien šio produkto negana. Pavyzdžiui, jei dušo padėklas formuojamas iš plytelių, dėl didesnio jame susirenkančio vandens kiekio hidroizoliacijai keliami didesni reikalavimai. „Tokiu atveju naudojame arba aukštesnio lygio hidroizoliaciją, pvz., polimercementę „Knauf FlexDicht“, arba renkamės sistemą su įprasta teptine hidroizoliacija, bet naudojamos papildomos medžiagos, pvz., trapui izoliuoti lipnūs manžetai, kurie papildomai užsandarina kritines vietas. Vandens pratekėjimas įprastai galimas tik vadinamosiose kritinėse vietose, pvz., trapo jungimosi su hidroizoliaciniu sluoksniu vietoje, t. y. vadinamasis trapo „sijono“ jungimas su hidroizoliaciniu sluoksniu, – aiškina KNAUF technikas. – Sandarumą užtikrinančius manžetus būtina naudoti ir įrengiant linijinę vandens nutekėjimo sistemą – latakus.

Kita kritine vieta K. Vaseris vadina vamzdžių išvadus: „Jie nėra stabilūs, todėl toje vietoje įprasta izoliacija negali ilgą laiką išlaikyti sandarumo ir vientisumo. Hidroizoliacijai užtikrinti naudojami ant vamzdžių užmaunami manžetai – guminiai „sijonai“. Jie užsispaudžia ir nepraleidžia vandens“. Sienos su grindimis arba sienų jungimosi vietoms izoliuoti naudojamos hidroizoliacinės juostos.

Puikiu hidroizoliaciniu produktu KNAUF atstovas vadina įmonės gaminamą ritininę hidroizoliaciją (vok. „Knauf Abdichtungs und Entkopplungsbahn“), kuri gali būti naudojama ir kaip skiriamoji danga, ir tinka tiek sienoms, tiek grindims. „Skiriamoji danga reikalinga tada, kai plytelės klijuojamos ant besideformuojančių, trūkių turinčių paviršių. Dažnai ant OSB, cemento drožlių plokštės klijuoti plyteles rizikinga, o su šia plėvele kur kas patikimiau“, – pasakoja K. Vaseris.

Ritininė hidroizoliacija pravarti klijuojant didelio formato keramines ar marmuro / granito plyteles, kurios yra jautresnės skilinėjimui.

Netradicinė apdaila – didesnės sąnaudos

Hidroizoliaciniai sprendimai priklauso ir nuo vonios kambario apdailos medžiagų bei dizaino užmojų. K. Vaseris sako, kad KNAUF gaminamos hidroizoliacinės medžiagos sukurtos pirmiausia galvojant apie plyteles – standartinę apdailos rūšį, kurios, jo nuomone, yra idealiausia medžiaga vonios kambariui: „Niekas už plyteles geriau nuo Antikos laikų nesugalvojo. Grožis – vienas dalykas, o gyventi ir prižiūrėti pasirinktus paviršius – kitas.“

Pasirinkus kitą apdailą, tarkime, medį, atsiranda suderinamumo klausimas. „Pavyzdžiui, dažyti ant tokios hidroizoliacijos rizikinga, nes hidroizoliacijos danga gan minkšta, minkštesnė nei glaistas, tad tokiais atvejais dažai, padengti ant glaisto sluoksnio, greičiausiai skilinės“, – teigia jis.

Specialistas sako, kad namų vonios grindims pasirinkus vandeniui atsparų laminatą ar linoleumą papildomos hidroizoliacijos greičiausiai nereikės, išskyrus dušo erdvę, tačiau čia daug ką lemia ir gaminio specifikacija. Renkantis natūralų parketą patariama atkreipti dėmesį ne tik į jo atsparumą drėgmei, bet ir klojimo specifikaciją – tiek klijuojamoms, tiek plaukiojančioms parketo grindims paprastai reikia polimercementinės hidroizoliacijos.

Kalbėdamas apie atvirus, su miegamojo erdve sujungtus vonios kambarius, pašnekovas sako, kad ypatingų hidroizoliacinių iššūkių tokiose erdvėse paprastai nėra. Be įprastos hidroizoliacijos, tokiose patalpose svarbu įrengti nuolydžius ir užkardas vandeniui nutekėti ir išspręsti vėdinimo klausimą.

Kur kas paprasčiau užtikrinant hidroizoliaciją sukurti madingą šlapio betono apdailos įvaizdį. Tam siūloma naudoti vandens neįgeriantį konstrukcinį betoną arba sausąjį būdą – betono iliuziją sukuriančias plokštes. 3 mm storio „Knauf Designboard 310 Creative“ plokštė yra kompozitinė, pagaminta iš aliuminio lakšto, padengto PE danga. Jos paviršius padengtas dekoratyvia danga, sukuriančia įvairius optinius sprendimus: mūro imitaciją, betoną, medį, vieną spalvą. Yra galimybė gaminti ir pasirinktą paveikslą / vaizdą.

„Šios KNAUF gaminamos plokštės yra visiškai inovatyvus sprendimas, Lietuvos rinkoje dar nežinomas, bet turintis potencialią paklausą. Plokštė nelaidi vandeniui, todėl jos nereikia papildomai izoliuoti ir gerai atrodo be jokios apdailos. Be to, šis būdas labai palankus remontuojant patalpas, nes sausas montavimo būdas ir ypač nedidelis plokštės storis leidžia gauti norimą apdailą ir funkcionalumą neįsiveliant į didelės apimties darbus ir stipriai nesumažinant patalpų“, – paprastą KNAUF siūlomą sprendimą komentuoja K. Vaseris.

Daug klausimų dėl hidroizoliacijos kyla ir industrinio stiliaus pastatuose, loftuose, kur norima išlaikyti tam tikrą stilistiką ir įprastos apdailos medžiagos, pavyzdžiui, plytelės, vonios kambaryje tiesiog nedera. Pašnekovas sako, kad tokiuose objektuose kyla daug klausimų dėl sandarumo kritinėse vietose, pvz., kampinėse siūlėse. Klasikiniu plytelių atveju šios vietos yra įrengiamos kaip deformacinės siūlės, t. y. pradžioje į hidroizoliacijos sluoksnį įplukdoma speciali hidroizoliacinė juosta, o plytelių siūlė užpildoma hermetiku – silikonu. „Kaip tai įrengti dengiant epoksidinę dangą – neaišku“, – sako jis.

Problema ta, kad tokiais atvejais norima paprastomis medžiagomis padaryti gerą daiktą. Galvojama apie epoksidinius dažus, bet bėda ta, kad tokie dažai nėra visiškai atsparūs vandeniui, jų sluoksnis per plonas. Jei kalbama apie 2–3 mm storio epoksidines dangas, viskas gerai, tokia danga praktiškai nelaidi vandeniui, bet jos kaina kandžiojasi. Tuomet kyla dilema: norisi ir pigiai, ir gerai“, – sako K. Vaseris ir primena, kad visi neįprasti dizaino sprendimai reikalauja kur kas didesnių investicijų.

Išsiskiria du požiūriai

Kalbėdamas apie hidroizoliacijos įrengimo problemas, K. Vaseris paliečia ir teisinį klausimą.

Skandinavijoje ir daugelyje Vakarų Europos šalių galima naudoti tik sertifikuotas hidroizoliacines sistemas. Atskirose šalyse gali pakakti nacionalinių sertifikatų. Šiuo metu Lietuvoje tokių reikalavimų nėra.

K. Vaseris sako, kad išsiskiria ir požiūris į hidroizoliacijos įrengimą apskritai: „Yra dvi filosofijos: vokiška, naudojama žemyninėje Europos dalyje, ir skandinaviška. Skandinavai dengia absoliučiai viską, išskyrus lubas. Dėl didelių medžiagų sąnaudų tai neoptimalu, bet išjungiamas žmogiškasis faktorius, negalvojama, kur dengti, kur nedengti. Vokiečiai dengia tik tas vietas, kurios tiesiogiai veikiamos vandens, ir dar šiek tiek tas, kur gali patekti vanduo. Tai irgi logiška. Tam specialiai netgi paruoštos schemos.“

Pagal šias schemas vonios kambaryje visada izoliuojamos grindys ir maždaug 15 cm sienos, atsižvelgiant į tai, kad vonios kambarys yra potencialiai drėgna zona: dažnai čia stovi skalbyklė, taškosi vanduo ir pan. Praustuvo, vonios zonoje sienos izoliuojamos aukščiau, o duše hidroizoliacija kone siekia lubas, t. y. dengiamos tos vietos, kur potencialiai galimas tiesioginis vandens poveikis. Toks požiūris ekonomiškesnis, tačiau ir sudėtingesnis, reikalauja didesnės kompetencijos, nes hidroizoliacijos lygį ir būtinybę konkrečiu atveju sprendžia žmogus.

Dar vienas pašnekovo pastebimas mūsų ir skandinavų skirtumas – meistrų kvalifikacija: „Pas mus hidroizoliaciją įrengia bet kas ir taip, kaip išmano, dažniausiai – plytelių klojėjai, o Skandinavijoje tokį darbą atlieka sertifikuoti meistrai, kurie savo atliktus darbus vizuoja savo parašu, nes išlindus klaidoms perdaryti hidroizoliaciją brangus malonumas – visą apdailą reikia nuimti“, – apie tokių darbų reglamentavimo stoką pasakoja KNAUF atstovas.