Pataupyti medžiagoms, projektui, plotui, o gal darbo jėgai? Kuriose namo statybų sąmatos eilutėse skaičius galima sumažinti, o kurių geriau neliesti, klausiame studijos „Heima“ architekto Povilo Žakausko.

Kada turėtume apgalvoti, kur ir kaip galėtume sutaupyti statydami namą? Tikriausiai viską reikia kruopšiai apskaičiuoti pačioje pradžioje, tik kuriant projektą ir sudarinėjant sąmatą?

Žinoma, yra išimčių, bet, manau, visokeriopai sutaupoma jau tuomet, jei kreipiamasi į kultūringus architektus, kurie neatsainiai pažiūri į visą procesą ir gali išspręsti esminius klausimus, tokius kaip racionalus planas ar gyvenimo kokybė. Viskas susiveda į pinigus, taupymą ir netaupymą, nes kurdamas architektūrą dažniausiai žinai, koks numatytas biudžetas. Kurdami projektą, žinome, ar kažkoks sprendinys, langas, mazgas, detalė kainuoja daug ar mažai, bent preliminariai žinome, ar tai sudėtinga ir brangu padaryti.

Man atrodo, esminis momentas tas, kad projektuodami namą turime nusistatyti limitą, žirkles, į ką mes taikome, tuomet architektūra turi atitikti tą limitą. Geriausias rezultatas, kai architektūra atrodo netgi įspūdingesnė, brangesnė, kokybiškesnė, nei į ją įdėta piniginė išraiška. Tai yra siekiamybė, bet ne visuomet reikia kreipti dėmesį į pinigus, svarbu sukuriamas emocinis lygis. Tačiau iš esmės dažnu atveju gera architektūra ir architektai turėtų padėti sutaupyti. Nors jų paslaugos kainuoja, galutinis rezultatas vis tiek turėtų padėti sutaupyti.

Tačiau ne visuomet samdomas architektas originaliam projektui. Dažnai įsigyjami kartotiniai projektai. Kaip pataupyti tokiu atveju?

Negaliu pasakyti, kad kartotiniai projektai yra vien blogi ar vien tik geri, yra visokių. Bet dažnu atveju tai nėra išmylėtas planas. Būna keistų sprendimų, kurie yra neadekvatus pinigų išmetimas. Pavyzdžiui, koridoriui skirta ženkliai per daug kvadratų arba jis per platus, ir tai galima sutvarkyti šiek tiek kitaip suplanavus.

Vis dėlto, jei įsigyjate tvarkingai suplanuotą kartotinį projektą, aktualūs keli momentai. Pirmiausia pamatai. Kartais pamatų įrengimas be reikalo „perspaudžiamas“, dėl to jų kaina būna neadekvati. Dažnai konstruktoriai numato stipresnius pamatus, nei reikėtų tai vietai ar tam gruntui. Žinoma, tvirti pamatai yra pliusas, bet jeigu kalbėtume apie taupymą, reikėtų pasirinkti racionalų pamatų sprendimą. Aišku, čia slidus dalykas, nes kiekvienu atveju reikia žiūrėti individualiai.

Citata:Namo viduje mes praleidžiame didžiąją laiko dalį ir tai, kokią emociją čia turime, mano nuomone, lemia gyvenimo kokybę.

Kitas aspektas – langai. Jie sudaro apvalią sumą sąmatoje. Šiuo metu yra didelis langų pasirinkimas: plastikiniai, aliumininiai, mediniai. Pigiausi – plastikiniai langai, taupant juos galima pasirinkti, bet, jei kalbėtume apie estetinę kokybę, sakyčiau, kad aliumininiai langai estetiškai atrodo visai kitaip. Be to, jei pagal architektūrinį planą reikia didelio lango, tai nėra ta vieta, kur reikėtų taupyti.

Jei kalbėtume apie namo struktūrą, ar tai bus karkasinis, ar mūrinis, ar skydinis namas, sunku pasakyti, kaip taupiau. Skydinis namas yra gan brangus. Karkasinis pigesnis nei mūrinis, bet Skandinavijoje 90 proc. namų karkasiniai, tačiau tai yra jų kultūroje, jie mėgsta medį ir psichologiškai geriau jaučiasi, kai namas kvėpuoja.

Lietuviai mėgsta mūrą. Nesvarbu, kad mūrinis namas kvėpuoja mažiau nei medis, bet jis turi rimtas sienas, kurias gali gręžti, ant jų gali kabinti, ką nori. Taigi teisingo atsakymo, ar mūras, ar medis, nėra, tikriausiai čia svarbiau psichologinis momentas.

Paminėsiu tik tokį praktinį aspektą: jei medinis namas stovi arti gamtos, jis linkęs pritraukti daugiau gyventojų iš miškų: vabzdžių, pelių ir pan. Be to, medinis namas reikalauja daugiau priežiūros nei mūrinis.

Keliaujant prie stogo, pirmiausia reikėtų apsispręsti, ar jis bus šlaitinis, ar plokščias. Čia prasideda esminiai niuansai, nes tai labai priklauso nuo architektūros. Jei plokščias stogas, pragmatiškai skaičiuodami visą namą galime tvarkingai kaip dėlionę surinkti iš plokščių, tai padėtų sutaupyti. Kita vertus, šlaitinis stogas sukuria papildomą aukštį ir papildomą erdvę tiek viduje, tiek išorėje, o tai taip pat prisideda prie emocinių dalykų.

Bet kuriuo atveju, jei žiūrime į paprastą ir aiškią architektūrą, stogas nėra tas momentas, kuris labai aiškiai išsiskirtų pinigine suma.

Kiek galima ir kiek protinga taupyti kalbant apie šiltinimą, vėdinimo sistemas?

Dabar visi statomi namai turi atitikti A++ energinę klasę. Tai reiškia, kad namai yra labai šilti, jei palygintume su statytais prieš penkerius metus. Jei svarstome, ar tai nėra perteklinis dalykas, tikrai ne. Kalbant apie medžiagas, pagrindinės ir elementarios šiltinimo medžiagos yra putų polistirenas, vata arba purškiama ekovata, arba izoputos, arba PIR (poliizocianato) plokštė. Visos šios medžiagos yra apie tą patį, klausimas tik kaina ir storis.

Kai kurios medžiagos, S PIR plokštės yra brangesnės, bet jų savybės geresnės. Užtenka plonesnio šios plokštės sluoksnio, todėl galima sutaupyti sienos storį. Tarkime, jei putų polistirenui reikia 30 cm, tai S PIR greičiausiai užteks 20 cm. Taigi jei mažame sklype taupome kiekvieną kvadratą, gal verta naudoti šią medžiagą ir perimetru išlošti 8–10 kv. m, nei rinktis pigesnį putų polistireną, bet sumažinti kvadratūrą. Aišku, jei sklype niekas neriboja, putų polistirenas tikriausiai yra pigesnis variantas. Bent jau toks buvo anksčiau, prieš pastarąjį statybinių medžiagų brangimą.

Kalbant apie vatą ar putų polistireną, medžiagų kaina priklauso nuo fasado tipo: tinkuotas, medinis ar skardinis. Ant mūro dažniausiai dedamas putų polistirenas, ant medinio fasado svarstytina ir vata. Tokiu atveju galbūt šiek tiek sudėtingesnis pats šiltinimo procesas, bet vėliau patogiau montuoti medinę apdailą. Taigi reikia žiūrėti ne į momentinę sumą ar kainą, bet į galutinį rezultatą.

Kalbame apie statybų procesą ir dalykus, kuriuos eiliniam žmogui sudėtinga išmanyti. Kas galėtų padėti juose susigaudyti?

Manau, kad didelis privalumas ir pagalba yra geras statybininkas, bet tikrai ne kiekvienas statybininkas viską plačiai išmano. Galima samdyti techninį prižiūrėtoją, tai yra nešališkas žmogus, kuris prižiūri visas statybas. Žinoma, jo paslaugos kainuoja, bet jis gali prižiūrėti kokybę, t. y. stebėti, ar namo statybos eina teisinga linkme ir ten nėra padarytų neteisingų sprendimų. Tiesa, yra tekę susidurti su atvejais, kai techniniai prižiūrėtojai netgi pernelyg rimtai žiūri į kai kuriuos dalykus. Jei statomas ne visuomeninis pastatas, kartais milimetrai neturi lemiamos įtakos, o kainuoja daugiau, nei duoda naudos. Tačiau iš principo techninės priežiūros užduotis pataupyti bendrąja prasme. Tiesa, sakyčiau, kad tokią paslaugą užsisako tik kokie 20–30 proc. besistatančiųjų.

Ar techninę priežiūrą gali atlikti patys namą projektuojantys architektai?

Techninę priežiūrą paprastai atlieka atestuotas žmogus, tačiau mes, kaip architektai, vykdome savo projektų autorinę priežiūrą, t. y. žiūrime, kad projektas nenukryptų nuo sprendimų ir pagrindinės architektūros, žiūrime į visas smulkias detales, kurių techniniame projekte nėra nurodyta. Žinoma, tiek, kiek patys suprantame, patariame užsakovams ir bendrais klausimais.

Citata:Pastatas turi būti likvidus, ir kuo geresnė jo architektūra, kuo labiau jis nepavaldus laikui, tuo didesnė jo ekonominė galia.

Kartais žmonės galvoja, kad sutaupys būtent nepirkdami architekto paslaugų. Kaip manote, ar projektuotojo atsisakymas išties padeda sutaupyti?

Sakyčiau, dažnu atveju ne. Kalbėdami apie namą žiūrėkime ir į likvidumą. Pastatas nėra telefonas, kurį nusipirkote ir po poros metų galėsime jį pakeisti. Tai daiktas, kuris stovės dešimtis metų, ir galbūt ateis laikas, kai norėsite jį parduoti. Labai jaučiasi, kur yra teisingas planavimas ir kur ne.

Taigi pastatas turi būti likvidus, ir kuo geresnė jo architektūra, kuo labiau jis nepavaldus laikui, tuo didesnė jo ekonominė galia. Sakyčiau, architektas gali tai išspręsti. Nesakau, kad paprastas žmogus negali teisingai susiplanuoti, turbūt gali, bet jeigu neturi tam polėkio ar noro, reikalinga pagalba.

Kokiems dalykams jokiu būdu nepatartumėte taupyti?

Erdvei. Kalbu ne apie kvadratų skaičių. Erdvė susideda iš kelių komponentų: stogo, langų, sienų ir formos. Namo viduje mes praleidžiame didžiąją laiko dalį, ir tai, kokią emociją čia turime, mano nuomone, lemia gyvenimo kokybę. Man atrodo, erdvė yra vienas esminių dalykų.

Įeiname į pastatą ir jaučiame, kad erdvė kuria jausmą, o kitur atvirkščiai – kelia atmetimą. Manau, jausmas pastate turi būti geras. Jeigu jausmas geras, viskas klosis puikiai.