Pigiau, tvariau, sveikiau – kanapinių namų privalumus vardija architektai ir šios natūralios medžiagos entuziastai. Vis dėlto iš kanapių betono pastatytų namų Lietuvoje – vienetai.

Sudomino medžiaga ir technologija

„Jei internete pasidalijame projektu, iš karto atsiranda komentarų, kad narkomanai išvogs statybines medžiagas arba visas kaimas juoksis, kai namas užsidegs, nors ši medžiaga nedega. Panašius pasakymus galėčiau kolekcionuoti. Žinojau, kad žmonės nepasidomėję kalbės juokingus dalykus. Tai netgi buvo viena iš priežasčių, kodėl nusprendėme rinktis šitą medžiagą“, – šypsosi Mykolas Jokubauskas, savo šeimos namo statyboms pasirinkęs kanapių betoną.

Pradėjęs domėtis pluoštinėmis kanapėmis ir pamatęs, kad ši medžiaga šimtmečiais naudojama namų statyboje, M. Jokubauskas suprato, kad ir pats norėtų gyventi tokiame name.

„Tai saugi, labai patvari ekologiška medžiaga. Svarbu ir gamtosauga – tai produktas, kuris neskatina klimato atšilimo, greitai užauga, lengvai atsikuria, jo išgavimas labai lengvas. Be to, kalkės atsparios kenkėjams. Kadangi statomės namą prie miško, mums tai aktualu“, – sako jis. Dešimtus metus programinės įrangos inžinieriumi dirbantis pašnekovas prisipažįsta, kad jį viliojo ir šios medžiagos technologija.

Kiekvienam etapui – kita įmonė

M. Jokubauskas sako, kad vienas sudėtingiausių dalykų buvo rasti namą iš kanapių galinčią pastatyti statybų kompaniją, nes Lietuvoje toks statybų būdas dar gana retas. Todėl prie studijos „Šilta šiaurė“ parengto projekto – vieno aukšto namo su mansarda – skirtingais etapais dirba vis kita įmonė.

Pirmas namo aukštas pastatytas iš karkaso, užpildyto kanapių betonu – kanapių spalių, kalkių ir kitų medžiagų mišiniu. „Lietuvių kompanija, kuri mums lieja sienas, bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais – ieško tinkamiausio mūsų klimatui kanapių betono sudėties. Betono mišinyje jie naudoja keletą komponentų, kurie apsaugo nuo kenkėjų, pelėsio ir panašiai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovai paėmė mūsų namo sienų mėginių, atliko šiluminės talpos, šiluminės varžos, atsparumo tyrimus ir patvirtino, kad medžiaga puikiai tinka namui statyti“, – sako M. Jokubauskas.

Pašnekovas skaičiuoja, kad nesant jokių trikdžių tokio namo statybos trunka apie aštuonis mėnesius. Karkasui iškilti užtenka dešimties dienų, ilgiausiai užtrunka betono liejimo ir džiūvimo procesas. Kiekvieną dieną statybininkai tarp klojinių išlieja maždaug 40 cm sluoksnį ir palieka jį džiūti. Maždaug po dviejų mėnesių, kai sienos džiūdamos sutvirtėja, galima dėti apkrovas – stogą – ir imtis apdailos, nors sluoksniais sugulęs betonas toks gražus, kad gali kilti pagunda jį palikti atvirą.

M. Jokubauskas sako, kad kanapių betonas smarkiai apriboja apdailos medžiagų pasirinkimą – įprastas gipsinis tinkas ar dažai fasadui netinka, nes šios medžiagos nepraleidžia garų, todėl sienose gali kauptis drėgmė, atsirasti pelėsio. Pirmo aukšto fasado apdailai jis numatė rinktis termoizoliacinį kalkinį kanapių tinką, vidaus sienas pats ketina tinkuoti lietuvišku molio tinku. Nors technologija leistų vidaus sienas palikti natūralias, tokios idėjos pašnekovas atsisakė: „Pats betonas gana tamsus, sienos storos, todėl kambariuose gali pritrūkti šviesos.“

Originalios sienos fragmentą vis dėlto bus galima pamatyti – interjere tradiciškai planuojama palikti „teisybės langelį“. „Tai namo istorijos dalis. Ši medžiaga – pagrindinė priežastis, dėl kurios ėmėmės namo statybos“, – sako būsimas naujakurys.

Namo mansarda bus apšiltinta akmens vata, apdailai numatytos medinės dailylentės. Visas pastatas bus šildomas šilumos siurbliu „oras–vanduo“.

Pigiau nei tradicinis namas

Kitų metų pavasarį įkurtuves planuojantis M. Jokubauskas skaičiuoja, kad šis namas jam kainuos pigiau, nei būtų atsiėjusios statybos iš tradicinių silikatinių blokelių.

Bendras namo plotas – 150 kv. m. Kanapinis tik pirmas aukštas, t. y. apie 80 kv. m. Kalibruotos medienos karkasas kainavo 4 tūkst. eurų. Pagrindinė statybinė medžiaga – kanapių betonas – kainavo 5 tūkst. eurų, dar 6 tūkst. eurų – liejimo darbai. „Skaičiuoju, kad 50 cm storio sienos kvadrato medžiagų kaina išeina 50 eurų“, – sumuoja M. Jokubauskas.

Didžiuliu privalumu jis vadina tai, kad kanapinės namo dalies nebereikia papildomai apšiltinti. „Kai namas statomas iš silikatinių blokelių, išeina tarsi du namai – vienas iš blokelių, kitas iš putplasčio. Žmonės sumoka didžiulę sumą. Pasirinkus kanapių betoną suma 20–30 proc. mažesnė“, – teigia vyras.

Aplinkai nekenksminga medžiaga

Namo projektą rengusios studijos „Šilta šiaurė“ architektei Guodai Bardauskaitei kanapių betonas – ne naujiena. Su šia medžiaga ji susipažino dar 2013 m., kai jos projektuotą namą iš kanapių betono pats pasistatė ekologine statyba domėjęsis klientas.

Architektė sako, kad kanapių betonas ją pirmiausia žavi kaip natūrali ir greitai atsinaujinanti statybinė medžiaga. „Į jo sudėtį įeina kanapių spaliai, kurie iš esmės yra kanapių pluošto gamybos šalutinis produktas, ir kalkės, kurioms išgauti reikia kur kas mažiau resursų nei, pavyzdžiui, cemento gamybai. O kai medžiaga nekenksminga aplinkai, savaime ji nekenksminga ir žmogui“, – teigia G. Bardauskaitė ir džiaugiasi, kad pastaruoju metu į architektūros studiją kreipiasi vis daugiau žmonių, neabejingų ekologijai ir tvariam gyvenimo būdui.

Tvarumas – sritis, kurioje kanapiniai namai laimi prieš daugelį įprastų statybos būdų. Kanapės dera daugelyje klimato juostų ir užauga per keletą mėnesių, todėl, kaip pastebi architektė, būstai gali būti statomi naudojant vietines natūralias ir greitai atsinaujinančias statybines medžiagas. Šiuo aspektu kanapės galėtų lygintis nebent su šiaudais.

Kalbėdama apie technines kanapių betono savybes, G. Bardauskaitė išskiria tvirtumą ir geras šiluminės varžos savybes. Tiesa, priklausomai nuo mišinio proporcijų, jos gali kisti: išeina arba medžiaga tvirtesnė, arba geresnės šiluminės varžos. Skirtingi mišiniai naudojami namo sienoms, grindims, stogui šiltinti, o įmaišius papildomų medžiagų gaminamas ir panašios sudėties termoizoliacinis tinkas.

„Kanapių betonas gana trapus, linkęs skilti, tad nėra naudojamas kaip laikančioji konstrukcija – pastatams pirmiausia statomas karkasas, į kurį spalių ir kalkių mišinys krečiamas kaip užpildas. Kanapių betono blokeliai irgi, nors kieti, gali laikyti tik savo svorį, o laikantysis karkasas būna iš kitų medžiagų“, – kanapinio namo statybų technologiją pristato G. Bardauskaitė.

Ne vien tik privalumai

Iš kanapių betono pastatyti pastatai vertinami dėl gero vidaus mikroklimato ir puikaus oro drėgmės balanso kambariuose. Architektė sako, kad, priešingai nei karkasiniai, kanapiniai namai gerai palaiko temperatūrą – žiemą ilgai būna šilti, vasarą – vėsūs. Be to, jie nenusileidžia kitiems ilgaamžiškumu – Japonijoje, Anglijoje yra žinoma pavyzdžių, stovinčių 300 metų.

Vis dėlto, be minėtų privalumų, ši medžiaga turi ir trūkumų. G. Bardauskaitė sako, kad vien kanapinėmis sienomis pasiekti reikalaujamą A+ klasės sienų varžą sunku. Siena turėtų būti 65 cm storio, ir tokios daryti galiausiai neapsimokėtų, nors papildomai įsirengus saulės kolektorius galima sieną ploninti ir į reikalavimus „sutilpti“. „Antras iššūkis tas, kad kol kas Lietuvoje šios natūralios medžiagos nėra sertifikuotos, dėl to gali kilti problemų įteisinant gyvenamuosius pastatus“, – neigiamas šios medžiagos puses vardija ji.

Tokių namų projektavimo G. Bardauskaitė nevadina ypatingu, jis panašus kaip ir kitų karkasinių namų. Esą kol kas didžiausias iššūkis architektams – suderinti tokius statinius kaip legalius gyvenamuosius namus.

Nors Lietuvoje jau ima atsirasti kanapinių namų, kanapių betono ar blokelių gamyba, pašnekovės teigimu, tebėra entuziastų ir mokslininkų eksperimentų stadijoje. Todėl apsisprendusiems dėl statybų būdo nemažą dalį darbo reiks daryti patiems arba ieškoti šiuo klausimu entuziastingai nusiteikusio statytojo.

Susižavėjusiems kanapių betono pastatais architektė linki kantrybės – gali šiek tiek užtrukti, kol statybų reglamentai ir vietinė pasiūla pasivys inovatyvias ekologiškas idėjas.

„Kita vertus, tie, kurie pasiryš, tikrai ras būdų įgyvendinti savo svajonę – tai įrodo šiuo metu šalia Vilniaus kylantis „Šiltos šiaurės“ projektuotas jaunos šeimos namas. Galbūt nebus taip paprasta, nes teks eiti keliais, kuriais kol kas nedaug kas vaikščioja, tačiau kažkas juk turi juos praminti! O atsiradus paklausai, visada po truputį atsiranda ir pasiūla“, – kanapinių namų perspektyvą optimistiškai vertina G. Bardauskaitė.