Galbūt dar prieš keliasdešimt metų gyventi šiltai buvo pats svarbiausias tikslas, tačiau būstų sandarumui vis didėjant atsiranda naujų poreikių. Sandarūs langai, grindinis šildymas, rekuperacija tampa modernaus būsto standartu, bet su jais ateina naujas suvokimas, kad namuose turi būti ne tik šilta, bet ir šviežia.

Nors kiekvienas esame individualus ir ta pati temperatūra vienam gali būti normali, o kitam per aukšta, per sausas ar per drėgnas oras jaučiamas universaliai. Žmogui tinkamas drėgmės lygis ore svyruoja nuo 40 iki 60 proc. Jį tiksliausiai galima pamatuoti drėgnomačiu, dar vadinamu higrometru, tačiau tiek drėgmės perteklių, tiek trūkumą galima pajusti patiems.

Drėgmei esant 20–30 proc., gali perštėti akis, džiūti gerklė ar išsausėti nosis, sausėti oda, skilinėti plaukai ar lūžinėti nagai. Kūdikiai oro sausumą jaučia labiausiai, nes jų organizmas dar vystosi ir yra mažiau atsparus aplinkos poveikiui.

Dažnai ši problema „užprogramuojama“ jau įsirengiant būstą – ekspertai sutaria, kad grindinis šildymas sukelia didesnę sauso namų mikroklimato riziką. Šiais laikais modernūs namai neapsieina ir be rekuperacinės sistemos – ji pakeičia namuose esantį priplėkusį orą šviežiu. Visgi oras lauke gali būti sausesnis nei namie, tad jo kaita kartu mažina ir drėgmę.

Tiesa, daugiau drėgmės galima gauti šiltuoju metų laiku tiesiog atsidarius langą, žiemą taip pat laikinai padeda patalpos vėdinimas. Tačiau didžiausias sauso oro poveikis būna žmogui miegant, nes šaltuoju metų laiku nereikėtų miegoti prie atviro lango, į pagalbą galima pasitelkti oro drėkintuvus.

Oro drėkintuvai

Oro drėkintuvai yra stacionarūs arba integruojami prietaisai, prisodrinantys namų orą drėgmės. Tokie drėkintuvai yra skirstomi į tris kategorijas: karšto garo, šalto garo arba ultragarsiniai.

Karšto garo drėkintuvuose vanduo įkaitinamas ir tuomet išgarinamas. Tai labai paprastas principas, todėl nenuostabu, kad tai yra pigiausias drėkintuvų tipas. Šiuo principu veikiantys drėkintuvai sunaudoja daugiausia energijos, o efektas kartais primena garus iš elektrinio virdulio. Tiesa, šio tipo drėkintuvų privalumas tas, kad, pakaitinus vandenį, jis kartu ir dezinfekuojamas.

Šalto garo drėkintuvai sukuria akimi nematomą garą. Po aplinką vanduo paskirstomas naudojant ventiliatorių, kuris stumia susidariusią dulksną laukan. Tai lemia, kad tokie drėkintuvai yra kiek garsesni, nors skirtingi modeliai gali pasiūlyti įvairų triukšmo lygį. Žemesnės temperatūros patalpose šalto garo drėkintuvai ją dar kiek sumažina, tad pirkėjams tokiu atveju derėtų pasvarstyti ir apie kitų tipų drėkintuvus.

Ultragarsiniai drėkintuvai yra tyliausi, todėl itin tinka miegamuosiuose ir kitose namų zonose, kuriose norisi ramybės. Šiuose prietaisuose speciali membrana ultragarsu vibruoja vandenį, o šis mikrodaleles į aplinką gali paskleisti kaip šalto arba karšto vandens dulksną. Kai kuriuose ultragarsiniuose drėkintuvuose yra funkcija, leidžianti vandenį pašildyti ir taip jį dezinfekuoti. Tai padidina išlaidas, tačiau šios funkcijos nebūtina naudoti nuolat. Ultragarsiniai drėkintuvai yra ne tik pažangiausi iš visų siūlomų rinkoje, bet ir brangiausi.

Renkantis drėkintuvą pirmiausia reikia pasitikrinti drėkintuvo našumą, kuris matuojamas „išgarinamu“ vandens kiekiu per valandą. Tai priklauso nuo ventiliatoriaus galingumo ir nuo vandens talpos. Didesnis oro srautas leidžia drėgmę paskleisti plačiau. Ultragarsiniai drėkintuvai daugiau skirti vienai patalpai, nes neturi galingo ventiliatoriaus, o šalto garo drėkintuvai paprastai apima didesnį plotą. Apskritai buitiniai drėkintuvai yra daugiau skirti patalpai, kurioje jie stovi, nors veikdami pakankamai ilgai gali sudrėkinti ir kitas namų erdves. Tiesiog toks būdas yra kur kas mažiau našesnis.

„Jeigu namie turite 70 kv. m plotą, bet yra bent keli kambariai, didelį plotą apimančio drėkintuvo pirkti neapsimoka. Geriau rinktis mažesnius drėkintuvus ir statyti juos į atskirus kambarius, miegamajame ar svetainėje. O didesnius ir galingesnius rinktis, kai yra atviros erdvės, pavyzdžiui, virtuvė sujungta su svetaine ar kai erdves jungia laiptai“, – pataria įmonės „Rubisolis“ rinkodaros vadovė Vaida Barčiauskienė.

Siekdami spręsti jau minėtą rekuperuojamo oro problemą – mobilaus prietaiso drėkinamas oras netrukus pakeičiamas nauju lauko oru, kuris gali būti sausesnis, gamintojai pristatė centralizuotą sistemą. Ji drėkina orą per ortakius ir yra integruota į rekuperacinę sistemą. Tačiau viskas atsiremia į kainą – tokie drėkintuvai gali būti 10–15 kartų brangesni nei įprasti buitiniai.

Be talpos ir efektyvumo, pirkėjams patariama atsižvelgti ir į jų funkcijas. „Drėkintuvus žmonės dažniausiai renkasi su nustatomu drėgmės palaikymo lygiu. Pavyzdžiui, paprastą prietaisą įjungus ir išėjus į darbą, jis gali sudrėkinti patalpą kad ir iki 80 proc. Drėgmės palaikymo funkcija leidžia nustatyti ribą iki, tarkime, 55 proc., ir žmogui, grįžusiam į namus, bus komfortiškos sąlygos. Visuose aukšto lygio drėkintuvuose tokia funkcija yra standartinė. Drėkintuvų, kuriuos patiems reikia išjungti ir įjungti, kaina yra labai maža“, – sako bendrovės „Ligajos technika“ projektų vadovas Danielis Dubrovinas.

Kai kurie drėkintuvai turi oro valymo funkciją, juose įdiegti filtrai leidžia surinkti dulkes, gyvūnų plaukus, pūkus ir kitas nepageidaujamas daleles. Kiti turi integruotą jonizatorių, gaminantį neigiamus deguonies jonus. Šie jungiasi su ore esančiomis dulkėmis ir kitomis dalelėmis. Po tokio susijungimo nešvarumai nusileidžia ant artimiausio paviršiaus. Žinoma, juos išvalyti reikės tvarkant kambarius, bet bent jau neteks jais kvėpuoti.

Kai kurie drėkintuvai turi ir aromaterapijos funkciją – galima į vandenį įmaišyti įvairių kvapų mišinių, kurie pakaitinami skleidžia malonų kvapą. Kalbinti drėkintuvų pardavėjai pastebi, kad tokia funkcija pastaruosius porą metų tikrai yra labai populiari. Patys drėkintuvai taip pat tapo kur kas paklausesni COVID-19 pandemijos metu, kadangi gyventojai išgirdo specialistų perspėjimus, kad sausesniu oru lengviau sklinda virusai.

Įsigijus drėkintuvą, neužteks jį įjungti į tinklą ir nuspausti mygtuką – reikės atlikti nesunkų, bet reguliarų darbą. Pirmiausia teks nuolat papildyti vandens – tai dar viena priežastis, kodėl reikėtų atsižvelgti į bakelio dydį. Be to, šiltas vanduo kalkėja, todėl tokiuose drėkintuvuose kaip ultragarsiniai reikia pagal poreikį keisti filtrus, antraip kalkės kaupsis ant membranos ir mažės jo našumas.

Stebėti, ar nesikaupia nešvarumų, ir reguliariai juos pašalinti yra labai svarbu, nes ilgainiui jie gali būti kartu su vandeniu išmetami atgal į kambarį. „Manyčiau, kad bent kartą per mėnesį nukalkinti, siekiant išlaikyti prietaiso funkcionalumą, tikrai reikėtų, o pavalyti naudingiausia kaskart pildant vandeniu“, – pataria D. Dubrovinas.

Oro sausintuvai

Sausas oras – ne vienintelė problema, kuri gali būti namuose. Net ir standartiniai gyvenamieji būstai dabar yra nepaprastai sandarūs, tačiau tai turi trūkumų – jei nėra rekuperacijos ir mažai vėdinama, ore susidaro vandens perteklius. Drėgmę generuoja visi namų gyventojai, įskaitant ir gyvūnus. Papildomai prie drėgnumo prisideda ir tokie šaltiniai kaip akvariumai, skalbiniai ir kita, tačiau daugiausia drėgmės būna šalčiausiose namų vietose, pavyzdžiui, garažuose, rūsiuose, palėpėse. Padidinti temperatūrą ir kartu sumažinti drėgmę tokioje aplinkoje ne visuomet paprasta.

Drėgmės perteklių galima pajusti ir pamatyti: ant sienų kaupiasi pelėsis, sunkiai džiūsta skalbiniai, dažniau rasoja langai, atsiranda specifinis kvapas ir panašiai. Per didelė drėgmė kenksminga ir kai kuriems daiktams, muzikos instrumentams, meno kūriniams.

Jei dažnesnis vėdinimas ar mechaninė ventiliacija negali išspręsti šios problemos, galite pasitelkti oro sausintuvus. Nors jie irgi gali turėti praktiškai visas funkcijas, kurias turi drėkintuvas, tokias kaip oro valymas, jonizacija ar aromaterapija, sausintuvo ir drėkintuvo hibrido rinka nesiūlo, nes per daug skiriasi jų veikimo technologijos.

Kaip ir drėkintuvą, taip ir sausintuvą reikėtų rinktis išmatavus savo namų santykinę drėgmę. Jei ši nėra aukšta, t. y. nedaug viršija rekomenduojamą, 40–60 proc., pakaks ir nedidelio prietaiso.

Vienu pagrindinių kriterijų V. Barčiauskienė įvardija surenkamo vandens kiekį per parą. Dažniausiai sausintuvo talpa svyruoja apie 4–5 litrus, tačiau yra ir didesnių talpų. „Nėra bendro standarto, koks įrenginys yra skirtas kokiam plotui, dažniausiai tai pasirenka gamintojas. Galite matyti užrašus, kad sausintuvas skirtas 20 kv. m plotui ir gali surinkti 5 litrus, o prie kito rašoma, kad jis yra skirtas 10 kv. m plotui, bet gali surinkti 8 litrus. Net jei plotas nurodytas mažesnis, naudingesnis įrenginys bus tas, kuris surinks daugiau vandens iš patalpos“, – sako ji.

Sausintuvai yra skirstomi į termoelektrinius, kondensacinius ir adsorbcinius. Termoelektriniai sausintuvai skirti mažoms erdvėms – nedideliems kambariams ar netgi spintoms. Jie patys yra labai kompaktiški, pigūs, tačiau jų apimamas plotas taip pat yra ribotas.

Kondensacinių, kurie dar vadinami kompresoriniais, sausintuvų privalumai išryškėja esant aukštesnei temperatūrai – jie gali darbuotis maždaug iki 5–7 laipsnių, tačiau optimali darbo temperatūra yra kiek aukštesnė. Esant didesniam šalčiui jų efektyvumas sparčiai mažėja, kol jie praktiškai nustoja veikti.

Norint pašalinti drėgmę iš šaltesnių patalpų naudojami adsorbciniai sausintuvai. Iš esmės jie gali sausinti orą ir temperatūrai esant arti nulio. Jie veikia tyliau, tačiau yra skirti mažiau lankomoms, vėsesnėms namų patalpoms, kur garsas nėra pagrindinis kriterijus. Šie sausintuvai naudoja daugiau energijos nei kondensaciniai.

Sausinimo efektyvumas priklauso nuo oro srauto pasiekiamumo – būste su daug uždarų erdvių jis bus mažesnis. Vis dėlto sausintuvai yra mobilūs, juos galima pernešti ar perstumti į kitą vietą, neretas modelis yra su ratukais.

Nors dažnai efektyvumas nurodomas sausinamu oru per parą, reikia atkreipti dėmesį, kad šis rodiklis viršija bakelio talpą. Tad, patalpoje esant aukštam drėgmės lygiui, reikės arba dažnai išpilti vandenį, arba pasirūpinti jo nuvedimu. Laimei, gamintojai tai supranta ir modeliai turi galimybę būti prijungti prie nuotekų sistemos ar didesnės talpos. Bijoti, kad užmiršus šią procedūrą iš įrenginio pradės tekėti vanduo, nereikėtų – juose yra įdiegta apsauga, išjungianti sausintuvą pasiekus tam tikrą sukaupto vandens kiekį.

Naudinga atsižvelgti į papildomas funkcijas. Sausintuvai turi integruotą drėgnumo matuoklį ir gali būti suprogramuoti veikti, kol pasieks tam tikrą drėgmės ore lygmenį.

Kai kurie modeliai turi ir specialią skalbinių džiovinimo funkciją, naudojamą pastačius aparatą šalia džiovyklės. Nors šis prietaisas gali būti naudingas daugeliu atvejų, nereikėtų tuo piktnaudžiauti. „Daug kas naudoja sausintuvus ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, kai statybininkai apdailininkai nori išdžiovinti tinką, jie paima buitinį sausintuvą, pastato šalia ir įjungia. Vėliau tokių sausintuvų filtrai užsikiša tinku, dulkėmis. Išvalius jie vėl veikia, bet visuomet reikėtų skaityti naudojimo instrukcijas ir jomis vadovautis“, – sako D. Dubrovinas.

Oro valytuvai

Mikroklimatui namuose įtaką daro ne tik oro drėgmės lygis, bet ir jame esančios dulkės. Jei per sausą ar per drėgną orą lemia skirtingi veiksniai, dulkės namuose kaupsis nuolat. Kova su jomis paprasta – reguliarus švarinimasis, tačiau taip pašalinamos tik dulkės nuo paviršių. Ore esančios dulkės laikosi panašiame aukštyje, kuriame mes miegame. Jos ilgainiui gali sukelti problemų alergiškiems, kvėpavimo sutrikimų turintiems žmonėms.

Techninis oro valymo sprendimas yra oro valytuvai. Dauguma jų turi oro užterštumą matuojančius indikatorius. Kaip jau minėta, valymo funkciją turi ir kai kurie drėkintuvų bei sausintuvų modeliai. Valytuvai dar gali turėti oro jonizavimo funkciją. Šie prietaisai yra tylūs, nesunaudoja daug elektros energijos.

Didelė dalis rinkoje esančių oro valytuvų turi HEPA filtrus, kurie surenka dulkes, gyvūnų plaukus, bakterijas, alergenus ir kitus nešvarumus. Anglies filtrai padeda „surinkti“ nemalonius kvapus. Dalis valytuvų naudoja ultravioletinių spindulių lempas. Šie prietaisai skirti naikinti ore esančias bakterijas ir virusus. Jų pasirinkimas priklauso nuo individualių gyventojų būstų oro problemų ir sveikatos poreikių. Identifikavus tinkamiausią tipą, kaip ir sausintuvų bei drėkintuvų, reikėtų žiūrėti į apimamą plotą ir našumą. Pagrindinis valytuvų skirtumas nuo pastarųjų – mažiau kasdienės priežiūros.