Suoliukai „U1&U2“ Barbora Adamonytė-Keidūnė
Vaikystės prisiminimams
Rasa Pangonytė

„Kaip tėtis man padovanojo vaikystėje sukurtą skulptūrą, kurią galėjau pasiimti išsikraustydama iš namų, taip ir šie suoliukai galbūt taps mano naujos kūrybinės tradicijos dalimi“, – sako dizainerė Barbora Adamonytė-Keidūnė, pirmajam dukros gimtadieniui sukūrusi suoliukų duetą „U1&U2“. Skaičiai čia žymi suoliukų sukūrimo seką, o raidė – pirmąją dukrytės vardo raidę.

Galvodama, kad nori sukurti nedidelį, funkcionalų, vaikui patrauklų baldą, dizainerė prisiminė savo vaikystę. Mažojo suoliuko prototipu tapo ne vieną kartą taisytas ir perdažytas senelių baldas. „Pati vaikystėje pas vienus ir kitus senelius soduose ravėdavau lysves, ir maži suoliukai buvo nepamainomi. Iki šiol vienas suoliukas yra išlikęs ir naudojamas ne tik ravėjimui, bet ir kojoms pasidėti, pasilipti“, – pasakoja B. Adamonytė-Keidūnė. Be įvairaus panaudojimo, jai pasirodė patrauklu ir tai, kad baldo dydis leidžia jį pakišti, paslėpti ir ištraukti tik tuomet, kai reikia.

„U1“ dizainerė sukūrė kaip ravėjimo suoliuko tęsinį, o didesnių gabaritų „U2“ – kaip baldą įvairiems scenarijams. Mažas suoliukas gali būti naudojamas ir kojoms pasidėti, didesnis – trumpam prisėsti. Abu suoliukai turi įpjovas, kuriose mediniu pagaliuku ir guma tvirtinamos pagalvės ir kurios praplečia vaikiškų fantazijų padiktuotų žaidimų galimybes. Dizainerė pasakoja, kad pagaliukas ir guma akimirksniu patraukė mažosios dėmesį.

„Kadangi suoliukai yra skirti vaikui ir yra apie vaikystę, iš šonų nuleidžiamos vilnonės pagalvės yra aliuzija į žaidimus po stalu su nuo viršaus nuleistomis paklodėmis, pagalvėmis užspaustais kampais. Suoliukų dydis nėra skirtas lįsti po apačia, bet turėti žaidimų erdvę, kurią galima paslėpti iki kito žaidimo. Galima sakyti, kad tai ir sąlyginis lėlių namelis su sienomis, erdvėmis ir kiek daugiau vietos fantazijai“, – baldo idėją aiškina kūrėja. Ji tikisi, kad augdama mažoji atras vis naujų suoliuko panaudojimo galimybių.

Suoliukai pagaminti iš pušies ir dengti natūraliu aliejumi. Šį medį autorė pasirinko ieškodama šviesios, lengvos, vizualiai „ramios“ medienos, kurioje ilgainiui įsispaustų laiko ir žaidimų žymės: „Pušis – minkšta mediena, todėl į įvairius įbrėžimus ir įspaudimus šiuose suoliukuose žiūriu kaip į būsimų prisiminimų įspaudus.“

Foto galerija:galerija_001:

Foto galerija.: new_000333135_0

Pirmajam dukros gimtadieniui suoliukus sukūrusi B. Adamonytė-Keidūnė įsivaizduoja juos naudojamus ne tik vaikystėje, bet ir kituose gyvenimo etapuose. „Medžiagų, proporcijų pasirinkimas leidžia neapriboti suoliukų naudojimo viename ar kitame gyvenimo tarpsnyje. Viliuosi, kad šie suoliukai kažkada primins žaidimus, kaip ravėjimo suoliukas man primena vasaras pas senelius“, – šypsosi „U1“ ir „U2“ autorė.

Straipsnio komentarai

Siųsti