Ar galime kurti ateitį nekenkdami gamtai ir vis dar gyventi taip, kaip gyvenome anksčiau? Ar, užuot ėmę iš gamtos, galime ją tiesiog pasiskolinti ir vėliau grąžinti? – retoriškai klausia dizaineris Jurgis Judžentis, puslapyje NUNOKO pristatydamas iš grybienos užaugintus šviestuvus. Žurnalui „Namas ir aš“ jis pasakoja apie aplinkai draugiškus kūrinius, jų auginimo procesą ir savybes.
Jurgi, kas paskatino ieškoti naujų medžiagų savo kūriniams ir kodėl pasirinkote būtent micelio biokompozitą? Kuo jums pačiam ši medžiaga įdomi?
Dar studijuodamas universitete ir domėdamasis pasaulinėmis dizaino tendencijomis, susidurdavau su vis daugiau raginimų kurti tvarius daiktus naudojant ekologiškas medžiagas. Per pastarąjį dešimtmetį dauguma dizaino sričių eina šia kryptimi – ieškoma naujų būdų įgyvendinti kūrybą nekenkiant gamtai. Bediskutuojant šiomis temomis, vienas iš kolegų užsiminė, jog yra girdėjęs kaip „...iš grybo galima gaminti daiktus“.
Pasidomėjęs daugiau susižavėjau šios medžiagos savybėmis ir estetika. Visų pirma patiko tai, jog medžiaga iš tiesų 100 proc. tvari ir ekologiška. Iki to laiko dauguma atrastų medžiagų buvo tik iš dalies ekologiškos arba jų apdirbimo procesai kenksmingi gamtai. Su grybienos biokompozitu kitaip. Jo gamyba – tausojanti aplinką, taip pat gaminio gyvavimo kelio pabaigoje grąžinus produktus atgal į gamtą, jie visiškai suyra patręšdami dirvožemį.
Kūrėte eksperimentiniu būdu ar pasitelkėte su miceliu jau dirbančių kūrėjų patirtį?
Pasitelkę į pagalbą dizainerę Gabiją Zinčiukaitę, kartu vis dar ieškome geriausio gamybos „recepto“, tačiau daugumą iššūkių jau pavyko išspręsti eksperimentuojant ir remiantis kitų, užsienio šalių, kūrėjų patirtimi ir patarimais. Medžiaga yra gyva, ją kontroliuoti ganėtinai sudėtinga, todėl nusprendėme, kad reikia leisti augti kuo natūraliau, be didelio žmogaus įsikišimo.
Papasakokite apie patį technologinį procesą: kokių medžiagų ir sąlygų reikia tokiam objektui kaip šviestuvas užauginti? Kiek laiko reikia norimam objektui sukurti?
Grybienos kompozitas susideda iš dviejų komponentų: pačios grybienos ir rišamosios medžiagos, kuri gali būti įvairios agroindustrijos atliekos, pavyzdžiui, augalų stiebai. Mūsų produktuose naudojamos smulkios medžio drožlės. Pastarąsias grybiena augdama tarsi suklijuoja, taip gaunama vientisa medžiaga. Substratui – drožlėms – visiškai surišti apytiksliai reikia 2–4 dienų.
Pavartojau žodį „užauginti“. Ar jis tinkamas objektų atsiradimo procesui apibūdinti?
Tikrai taip! Mes ir patys naudojame žodį „užauginti“, kadangi jis labai gerai apibūdina procesą. Nenaudojame standartinių industrinių gamybos priemonių, tad šviestuvų atsiradimo procesą norėjosi pavadinti taip, kad atsispindėtų natūralumas. Kad grybienos kompozito medžiaga taptų vientisa ir tinkama naudoti, grybiena turi pakankamai ,,prinokti“. Iš čia gimė šios šviestuvų kolekcijos pavadinimas – NUNOKO.
Kaip išgaunate norimą formą ir kontroliuojate procesą? Nekontroliuojama medžiaga tiesiog augtų toliau?
Mūsų tikslas – ne tik ekologiškas produktas, bet ir tvarus gamybos procesas. Formą, kurioje medžiaga ,,auga“, gaminame iš medžio. Ji yra daugkartinė, tad šviestuvai yra tiražuojami. Ištraukus iš formos, gaminiai džiovinami, kad grybienos augimo procesas būtų nutrauktas. Taip pat verta paminėti, jog kiekvienas šviestuvas yra unikalios spalvos. Pagrindinis atspalvis baltas, tačiau matomi ir gelsvi, rudi atspalviai, kuriuos lemia grybienos augimo aktyvumas. Natūralios medžiagos visuomet yra savitos savo raštais, struktūra, pavyzdžiui, marmuras, medžio masyvas ar natūrali oda. Visi iš pirmo žvilgsnio netobulumai padaro šias medžiagas unikalias ir artimas žmogui.
Kiek grybienos ir kitų medžiagų reikia vienam šviestuvui pagaminti?
Grybienos kiekis priklauso nuo šviestuvo dydžio. Medžiaga neiškyla kaip pyragas, todėl grybienos reikia tiek, kad užpildytum formą. Lemputės tvirtinimo laikikliui naudojame medžio masyvą. Žinoma, reikalingos ir standartinės apšvietimo detalės – laidas, lemputė, tvirtinimas prie lubų.
Medinis lempos laikiklis taip pat įauginamas į šviestuvą. Kodėl?
Laikiklis įdedamas į formą kartu su grybiena ir įauginamas į bendrą konstrukciją. Medžio masyvo detalė svarbi ne tik dėl lemputės, ji reikalinga visiems komponentams sutvirtinti, kad šviestuvas galėtų stabiliai kaboti ar stovėti.
Išimti iš formos objektai jau iškart paruošti naudoti ar dar kaip nors papildomai juos apdorojate?
Išėmus iš formos reikia kelių dienų medžiagai džiovinti. Taip yra nutraukiamas tolimesnis grybienos augimas. Vėliau lieka tik surinkti šviestuvo detales.
Kokiomis savybėmis šie gaminiai pasižymi? Ar jie ilgaamžiai? Kaip laikui bėgant kinta jų išvaizda?
Pagrindinė savybė, kurią labiausiai norime akcentuoti, yra ta, jog medžiaga yra ilgaamžė, kol naudojama interjere. Kai grybienos biokompozitas grąžinamas į gamtą, dirvoje esantys mikroorganizmai medžiagą per mėnesį visiškai suardo.Tai atsispindi mūsų pagrindiniame moto: pasiskolink iš gamtos ir, kai nebereikalinga, grąžink atgal nepalikdamas pėdsako. Verta paminėti, jog laikui bėgant medžiaga, kaip ir kitos natūralios medžiagos, gali kiek keisti spalvą – patamsėti. Kaip jau minėjau, tai gyva medžiaga, kuri per gyvenimą auga ir keičiasi, kaip ir žmogus.
Kaip manote, kokia tokių eksperimentinių medžiagų ateitis dizaino srityje?
Labai džiugu, kad tokių eksperimentinių medžiagų išvystame vis daugiau. Tiek daiktų dizaino, tiek kitose srityse žmonės pradeda ieškoti naujų sprendimų, kurie nekenktų nei žmogui, nei gyvajam pasauliui. Ateityje tikrai matysime vis mažiau plastiko daiktinėje aplinkoje, o kas jį pakeis, pradedama ieškoti jau dabar.
Už galimybes eksperimentuoti mes esame dėkingi projektą finansuojančiai Lietuvos kultūros tarybai.
Kolekciją pristatėte neseniai, bet galbūt jau spėjote sulaukti ir gamintojų susidomėjimo?
Pristatę kolekciją socialiniuose tinkluose sulaukėme susidomėjimo medžiaga, jos savybėmis, taip pat pačių šviestuvų dizainu, jų gamybos procesu. Džiaugiamės, jog pakabinamas šviestuvas KEPURĖ tapo konkurso „GERAS dizainas 2021“ laimėtoju. Žmonės pradėjo klausti, kur ir kaip įsigyti šviestuvų, tad nusprendėme pradėti gamybą patys.