Vilniaus rajone esantis namas iš kaimynų statinių išsiskiria modernia minimalistine architektūra, tamsiu asketišku fasadu ir didžiule stikline vitrina. Pastatą projektavo ir interjerą kūrė Aya Voišnis ir Gediminas Kirdeikis („Very Good Architecture Company“).

Gamtos apsuptyje esantis keturių miegamųjų namas – tai dviejų skirtingo aukščio tūrių kompozicija su 11 metrų stikline vitrina, atsukta į priešais esantį tvenkinį. Likę fasadai – uždaresni ir privatesni, apsaugoti nuo supančių kaimyninių sklypų ir įvažiavimo.

Architektas G. Kirdeikis pasakoja, kad projektuojant šį namą daug dėmesio skirta detalėms. Pastatą perimetru juosia medinė degto medžio terasa ir privatumo suteikiantis vertikalus medinis ažūras. Priešais pagrindinio miegamojo langus įrengtas mažas sodelis su japonišku klevuku. Virš terasos suprojektuotas švieslangis, o apskritas dzenbudizmo langas įrėmina tvenkinio vaizdus. Rytų estetikos įkvėpti architektūriniai elementai kalba apie skirtingą, žmogiškesnį mastelį architektūroje ir detalės svarbą.

Išorės apdailai projekto autoriai naudojo juodas natūralaus akmens plytas ir kelių atspalvių degto maumedžio lentas. „Skirtingos fasado apdailos medžiagos ir jų santykis pabrėžia viena kitos faktūrą, skirtingi paviršiai – blizgūs ir matiniai – sukuria tarpusavio harmoniją, išbaigtumą. Šio projekto medžiagų derinys labai subtilus, kupinas niuansų, skirtingas jų mastelis ir formatas išryškina architektūrinių tūrių proporcijas, sukuria ritmą“, – pasakoja G. Kirdeikis.

Dviejų skirtingų lygių architektūrinė kompozicija pabrėžia skirtingas namo vidaus funkcijas. Skirtingose pastato pusėse įrengtos tėvų ir vaikų zonos. Tėvų zonoje įrengtas miegamasis, privatus erdvus vonios kambarys ir atskira drabužinė. Į vaikų kambarius veda atskiras koridorius-galerija. Architektas sako, kad kai kurios šios galerijos sienos numatytos kūrybai. Miegamųjų kambarių dizainas universalus, skirtas augančiam vaikui, nesusiejant su konkrečiu amžiumi. „Kadangi bendroji kvadratūra nedidelė, suprojektavome žemą baldą lovą, leidžiantį beveik visą grindų paviršių paversti vaikų žaidimų aikštele“, – sprendimus vaikų kambaryje komentuoja pašnekovas.

Citata:Šio projekto medžiagų derinys labai subtilus, kupinas niuansų, skirtingas jų mastelis ir formatas išryškina architektūrinių tūrių proporcijas, sukuria ritmą.

Pastato centre numatytos bendro naudojimo patalpos: erdvi 70 kv. m atviro tipo virtuvė-valgomasis-svetainė – vieta, kurioje namo gyventojai bendrai leidžia laiką.

Projekte svarbūs vizualiniai ryšiai ir pagrindinės gyventojų judėjimo ašys – įėjus pro pagrindinį įėjimą pasitinka vidinio kiemo lango įrėmintas medžių vaizdas. Analogiškas sprendimas panaudotas ir įžengus į vaikų kambarius – visur žvilgsnis atsiremia į vaizdą pro langus. Skirtingos funkcinės zonos visiškai apeinamos.

Bendrojoje virtuvės, valgomojo ir svetainės zonoje projekto autoriai siekė išsaugoti erdvės vientisumą ir pabrėžti jos 3,5 m aukštį ir erdvumą, todėl šios zonos viduryje atsiranda netikėtas žemesnis tūris tūryje. Tai – ūkinių patalpų blokas, išskirtas vertikalių medinių tašelių apdaila ir paslėptu apšvietimu.

Kaip ir išorėje, namo interjere daug dėmesio skiriama natūralių ir kokybiškų medžiagų deriniams, skirtingo ritmo ir mastelio juose paieškoms. Naudojamos spalvos ramios, žemiško kolorito. Juoda namo išorė interjere įgauna šviesesnius – anglies ir pilkšvus – tonus, derinamus su rudomis ir žalsvomis, prigesintomis gamtinėmis spalvomis. O vaikų zona netikėtai pasitinka balkšvo smėlio tonais.

Bendrą namo erdvę projekto autoriai į zonas suskirsto sluoksniais – lygiagrečiai šiauriniam fasadui numatyta ilga vieno aukšto virtuvė su erdvine įspūdinga 6 metrų ilgio sala. Virtuvės baldai pagaminti iš juodo natūralaus ąžuolo lukšto; salos stalviršis – iš įdomaus rašto corian akmens. Šie baldai tampa fonu erdvės centre esančiam unikalaus dizaino ąžuoliniam valgomojo stalui.

Kitoje pusėje sukurta svetainės zona. Modulinius baldus čia galima sudėlioti pagal norimą scenarijų, sutelkiant dėmesį į TV, tvenkinį ir gamtą ar stalo žaidimus vakarojant su draugais.

Foto galerija.: new_000322178_0

„Kaip ir daugelyje mūsų projektų, interjere vyrauja natūralios medžiagos. Naudojama daug medienos – grindlentėms, baldams, sijoms, durims. Atsvara šiltam medžio tonui – akmens masės plokštėmis dengta siena. Skirtingų medžiagų santykis išryškina viena kitos savybes ir leidžia sukurti harmoningą visumą“, – apie interjere naudotas medžiagas pasakoja G. Kirdeikis.

Spalvų paletėje vyrauja sodri tamsinto ąžuolo spalva. Ją papildo tamsūs juodi, žali, pilkšvi tonai. Bendra gama – rami. Per didelius langus patenka daug dienos šviesos, todėl tamsesnes medžiagas architektai rinkosi sąmoningai, norėdami išlaikyti jaukų balansą tarp lauko ir vidaus.

Dirbtinis apšvietimas kuriamas skirtingais scenarijais, priklausomai nuo paros meto ir veiklos. Pagrindinis apšvietimas svetainėje – LED apšvietimas sijose. Taip skleidžiama išsklaidyta, nuo lubų atspindėta šviesa ir padedama „suvaldyti“ didelę aukštą erdvę.

Akcentiniai subtilaus išskirtinio dizaino šviestuvai harmoningai papildo bendrą interjerą. Taip pat svarbus papildantis paslėptas apšvietimas užuolaidų nišose, lentynose, pastatomi šviestuvai.

G. Kirdeikis sako, kad šviesos ir tamsos tema itin svarbi šiame interjere. Bendrose patalpose – svetainėje, virtuvėje, miegamojo ir vonios zonoje – vyrauja tamsūs tonai, vaikų bloke – šviesūs. „Šis santykis architektūroje išreikštas tūriais, interjere atskleidžiamas per spalvinius tonus. Analogiškai parinktos ir medžiagos. Tarkime, medinėse grindų lentose derinamas tamsintas ir balintas ąžuolas. Vonios kambariuose derinamos lygios ir faktūrinės skirtingo tono plytelės. Tokiu principu išlaikomas vientisumas viso namo interjere, tačiau kartu pabrėžiama idėja tarp tūrinės ir spalvinės sąveikos“, – aiškina vienas iš projekto autorių.