Miškingose Vilniaus prieigose esanti vila pastatyta galvojant apie didelės šeimos ir draugų susibūrimus. Vilos interjerą kūrusi dizainerė Dovilė Batutienė („Interjero studija“) pasirūpino, kad svečiams čia būtų jauku ir patogu.

„Juokaujame, kad kai kurios šeimos turi šeimos gydytojus, o kai kurios – ir šeimos interjero dizainerius“, – šypsosi ji. Prieš keletą metų šiai šeimai dizainerė įrengė erdvų patogų namą, tačiau nuolat gausėjanti šeima padiktavo poreikį sukurti mini viešbučio tipo namus, kuriuose visi svečiai jaustųsi patogiai.

Prie projekto architektūros planavimo etape prisijungusi dizainerė pasakoja, kad namas buvo pastatytas ir visiškai įrengtas per stebėtinai trumpą laiką – nepilnus metus. „Vertinant sprendinių sudėtingumą, skirtingų stilistikų suvaldymą, poreikį kiekvieną erdvę įrengti ir dekoruoti naudojant tik tai patalpai parinktomis apdailos medžiagomis ir baldais, toks terminas šiomis dienomis išties įspūdingas“, – sako dizainerė.

Naujoji vila pastatyta ir įrengta galvojant apie svečių patogumą. „Klientai norėjo sukurti susibūrimų erdvę, kurios medžiagiškumas leistų jaustis patogiai svečiams ir nesukti galvos dėl naudojamų daiktų lepumo, ir suteikti privatumo kiekvienai apsilankančiai svečių porai“, – pasakoja dizainerė. Kiekvienai porai numatyti atskiri miegamieji su privačiais vonios kambariais. Vilos centre įrengta erdvi svetainė su virtuve ir pagalbinėmis patalpomis bei SPA zona, kuri turi jungtį su lauko sūkurine vonia ir tvenkiniu.

Dizainerė pastebi, kad kurdami savaitgalio, poilsio namus užsakovai leidžia sau atsipalaiduoti ir išlaisvinti fantaziją – kūrybinis procesas ir sprendimų priėmimas primena žaidimą. „Leidžiama sau daryti tai, ko galbūt niekada nedarytum erdvėse, kuriose gyveni nuolatos. Todėl ir ieškodamos stilistinio rakto bei diskutuodamos su namų šeimininke – charizm

atiška, daug keliaujančia moterimi – leidome sau apsvarstyti pačias beprotiškiausias idėjas, kol galiausiai priėmėme sprendimą keturis poilsio kambarius įrengti pagal klientei didžiausią įspūdį palikusių vietovių stilistiką“, – apie kūrybinį procesą pasakoja D. Batutienė. Taip poilsio kambariuose atsirado Maroką, Provansą, Balį, Afriką primenančios spalvos ir stiliai. Bendrosios erdvės įrengtos jaukumu ir praktiškais sprendiniais garsėjančiu amerikietišku farmhouse stiliumi.

Remiantis šiuo stiliumi, viloje vyrauja erdvumo, lengvumo pojūtį kuriantys pilkos, baltos, smėlio spalvos tonai. Anot dizainerės, šios universalios spalvos gali būti derinamos su daugybe kitų spalvų ir tekstūrų – mediena, akmeniu, kurios dažniausiai naudojamos farmhouse stiliaus projektuose. Taip bendroje erdvėje atsirado specialiai sendintas valgomojo stalas, odinės, tarsi padėvėtos sofos ir metalinis kavos staliukas, atskleidžiantis pirmapradį metalo grožį su visais nelygumais, spalviniais skirtumais.

Susibūrimų ašis – židinys – dekoruota specialiai iš Italijos atgabentomis skaldytomis natūralaus akmens plytomis. Siekiant praktiškumo ir ilgaamžiškumo, svetainės erdvėje pasirinktos itin praktiškos ir atsparios medžiagos: grindys išklotos skirtingo formato akmens masės plytelėmis, baldai pagaminti iš natūralių medžiagų – medžio, metalo, odos.

Šalia svetainės, nišoje, suprojektuota tos pačios stilistikos virtuvė. Farmhouse stiliui čia atstovauja išraiškinga plautuvė, atviros lentynos ir žibintų formos šviestuvai. Virtuvėje stalviršio ir sienutės zonoje pasirinktas tvirtumu garsėjantis granitas (pardavėjas – „Akmenstata“).

Dizainerė sako, kad virtuvės vietą su užsakove aptarė dar projektuojant namą. Norėta, kad ji būtų tarsi bendroje erdvėje su svetaine, tačiau kartu kiek atokiau nuo pagrindinių erdvių, kad leidžiant laiką prie židinio ar sėdant prie šventinio stalo buitinė aplinka nekristų į akis.

Svečių apartamentuose vyrauja keturi skirtingi stiliai. Spalvingiausias – Maroko stiliaus kambarys. D. Batutienė pasakoja, kad šiai erdvei parinko tamsias išraiškingas korio rašto parketlentes, kai kurie elementai atkeliavo iš užsienio. „Specialiai šiam projektui vežėmės arabiškos stilistikos turkio spalvos galvūgalį, o lovatiesei pasiūti buvo naudoti iš Maroko pargabenti siuvinėti kilimėliai. Tekstilės meistrė juos gražiai įsiuvo lovatiesės audinyje“, – dėmesį į detales atkreipia dizainerė.

Maroko dvasią kambaryje pabrėžia žalvariniai arabų kultūrai būdingų raštų šviestuvai ir spalvų deriniai: „Išskirtinai atrodo tamsiai mėlyno marmuro rašto vonios kambarys, kurio akcentinė siena buvo dekoruota marokietiško rašto plytelėmis, kurių net pavadinimas, „Agadir“, mena vieną lankomiausių Maroko miestų. Žalvario atspalvio maišytuvai ir neįprastos, turkio, spalvos santechnika leido atskleisti šio marokietiško vonios kambario grožį.“

Provanso stiliaus kambarys – ramesnis. Čia derinama stiliui būdinga pieno ir levandų melsva spalva. Kambarys apstatytas sendintais klasikinių formų mediniais baldais. Gėlių motyvais ir dryžiais dekoruoti sienų apmušalai, vonia, rafinuoti šviestuvai, konsolės.

Interjero autorė sako, kad bene lengviausia buvo atskleisti Balio salos braižą – šis stilius dabar labai populiarus. „Ratano užpildo spintos fasadas buvo derinamas su tikro akmens rankenėlėmis, šiaudiniai šviestuvai, pinta lova ir akcentinis fotelis, primenantis povo uodegą, šviesaus medžio grindys ir suakmenėjusio medžio praustuvas padėjo sukurti šį natūralumu, žemišku dekoratyvumu prisodrintą interjerą“, – pasakoja interjero dizainerė.

Afrikos kraštų nuotaika alsuojančią erdvę dizainerė pradėjo kurti nuo vonios kambario. Akcentinės gyvatės rašto juodos ir baltos spalvos plytelės čia derinamos su smulkesnėmis terakotos atspalvio plytelėmis. Ant specialiai šiai erdvei pagaminto baldo pastatytas juodas lavos akmens praustuvas. Seno, kinivarpų sukapoto medžio efektą baldininkai išgavo rankomis – medieną mušdami metaline grandine. Juoda santechnika, juodos durys, itin tamsios grindys ir juodų atspalvių korpusiniai baldai išryškėjo akcentinio tapeto fone ir nuosaikesnės tekstilės kontekste. Miegamajam parinkta netradicinių formų lova, dekoruota drožinėtu lovūgaliu ir baldakimui skirtais stulpais. Pasak dizainerės, šviestuvas-ventiliatorius, spinta su žaliuzių durimis, fotelis ir komoda čia taip pat atsidūrė neatsitiktinai. Šie atributai nukelia į kolonijinę Afriką.

Foto galerija:galerija_001:

Foto galerija.: new_000333077_0

D. Batutienė sako, kad kurdama šių namų interjerą neturėjo tikslo rasti bendro stilistinio vardiklio: „Pagrindinė jungiamoji grandis – pasikartojanti architektūra ir drąsa daryti kitaip.“ Vienintelė to paties stiliaus namų detalė – kambarių durys. Tiesa, kiekviename kambaryje jos dažytos skirtingomis spalvomis. Marokietiškame kambaryje – turkio, Provanso – melsvai, Balio stiliaus – švelnia kašmyrine spalva, o Afrikos – juodai. „Ieškant durų tiekėjo reikėjo pavargti, nes norėjome bendrose erdvėse turėti vientisą durų spalvinį sprendinį – siekėme vienodų kašmyro atspalvių durų. Kambarių duris reikėjo dažyti kitomis spalvomis. Pagaminti duris, kurių abi pusės būtų dažomos dviem skirtingomis spalvomis, galėjo tik vieni mūsų rasti tiekėjai – „Megrame“, – gerų žodžių partneriams negaili dizainerė.