Sostinės pakraštyje esančiame name saulės spinduliai žaidžia su jaukiais šešėliais, o vyraujanti žalia išnaikina vidaus ir lauko ribą. Prieš keletą metų šį interjerą kūrusi architektė Ieva Prunskaitė („Prusta“) džiaugiasi, kad tuo metu priimti sprendimai šiandien atrodo šviežiai ir aktualiai.

„Kurdama interjerą, stengiuosi nesivaikyti naujausių madų, todėl šis interjeras net ir po kelerių metų atrodo aktualiai. Projektą pradėjome 2019 m. Dabar 2024-ieji, ir interjeras vis dar puikiai atrodo“, – sėkmingu projektu džiaugiasi architektė.

Prie studijos „ARCHLAB“ projektuoto namo įrengimo darbų architektė I. Prunskaitė prisijungė vos prasidėjus statyboms. Atsižvelgdama į tai, kad sklypas yra brandžių pušų kaimynystėje, ji pasiūlė keletą priemonių natūraliai šviesai „sugaudyti“: sutrumpinti virš langų esančius stogelius, o virš terasos ir svetainės įrengti stoglangius.

Taip pat nuspręsta keliasdešimčia centimetrų paaukštinti pastato lubas. Aukščio įspūdį išlaiko ir didžiojoje namų dalyje paliktos monolitinės lubos, „sušildytos“ medžio tašelių apdaila. „Tokiu būdu nepraradome aukščio, išlaikėme natūralias medžiagas ir gavome papildomo jaukumo. Namo inžineriją paslėpėme baltoje kabamųjų lubų juostoje“, – pasakoja interjero autorė. Ilgo koridoriaus lubose įmontuoti apvalūs švieslangiai. Jie apšviečia belangę erdvę, suteikia jaukumo ir kuria įjungtos šviesos efektą.

Architektė sako, kad į ūksmingoje aplinkoje esančio namo interjerą norėjosi įlieti spalvų. Šį norą jautė ir iš užsakovės pusės. Taip atsirado vyraujanti prigesinta žalia, papildyta rusvais atspalviais. „Norėjosi, kad interjeras būtų ne tuščias, o su spalvomis, detalėmis“, – sako I. Prunskaitė ir apžvelgia į kelias zonas padalytą gyvenamąją erdvę. Joje dėmesys krypsta į raštuotą Patagonijos akmeniu dengtą sieną. „Viena vertus, jei prie Patagonijos akmens pridėtum monolitą, sakytum, kad šios medžiagos visiškai nedera. Šis akmuo toks puošnus, prabangus, o monolitas – industrinis, bet atsirado visa siejantis motyvas – medis, ir viskas teisingai susidėliojo. Svetainėje praktiškai nebeliko jokių dažytų sienų, tik natūralūs paviršiai“, – pastebi I. Prunskaitė. Grindims pasirinktas natūralaus ąžuolo parketlentės („Nagoja“).

Ant šios virtuve pasibaigiančios sienos interjero dizainerė sutalpino lentynas, televizorių ir nedidelį židinį. Ji pripažįsta, kad ant vienos sienos sudėlioti skirtingas zonas buvo sudėtinga, nes „viskas turėjo derėti, bet nebūti vienoda“.

Ties langu suprojektuota spalvinga paslėpta virtuvė. I. Prunskaitė sako, kad tiek atidarytas, tiek uždarytas virtuvės fasadas gražiai dera prie svetainės, nes abiejų erdvių baldams naudotos tos pačios medžiagos ir spalvos. Virtuvės sienelė dengta itališka įvairių medžio atspalvių faneruota plokšte. Nuoseklumo įspūdį sustiprina virš valgomojo stalo kabantys žali šviestuvai, stikliniuose gaubtuose atspindintys aplinką.

Foto galerija:galerija_001:

Foto galerija.: new_000333087_0

Interjero dizainerė džiaugiasi, kad šeimininkai priėmė jos idėją sujungti miegamąjį ir vonios kambarį. „Nors vonios kambarys pagal plotą liko mažas, stikline ažūrine pertvara sujungus jį su miegamuoju, optiškai labai prasiplėtė“, – aiškina ji. Vonios sienos dekoruotos rūdžių spalvos plytelėmis ir vandeniui atspariais tapetais. Šalia vonios įrengtas nedidelis tualetas ir drabužinė.

Dviem šeimoje augantiems sūnums architektė įrengė atskirus, išraiškingais tapetais ir netradicinio dizaino baldais pagyvintus kambarius. Nedideliam vaikų vonios kambariui charakterio suteikia mikrocementu ir prigesintų spalvų plytelėmis dengtos sienos, taip pat rausvos spalvos praustuvas bei netradicinių formų veidrodis.