Papilkėjęs, lentomis užkaltomis langų kiaurymėmis – tokį statinį rado vietos poilsio namui ieškojusi šeima. Po atkaklaus darbo ir dizainerės Lauros Krivienės („FORMstudio“) pagalbos apleistas statinys virto stilinga užmiesčio rezidencija.

Interjero dizainerė pasakoja, kad šį netoli Panevėžio esantį namą dabartiniai šeimininkai įsigijo pakerėti vietos – namas stovi pamiškėje, ant upelio kranto. 145 kv. m nebaigtas statyti rąstinis namas be gyventojų prastovėjo beveik dešimtmetį. Jame nebuvo nei langų, nei vidinių pertvarų, todėl pagrindinė dizainerės užduotis buvo performuoti namo vidų taip, kad atsirastų garažas, papildomi miegamieji kambariai, o interjere išliktų bent dalis originalių rąstų.

„Prie projekto prisijungiau, kai tik šeimininkai įsigijo sklypą su rąstiniu namu. Mano užduotis buvo suformuoti erdves, kad namas būtų pritaikytas poilsiui su draugais, vaikais ir anūkais. Taip pat esant reikalui „pastumdyti“ langus pagal naujai formuojamas erdves, padėti išsirinkti fasado apdailą“, – sako ji.

Rekonstruojant namą, pavyko išlaikyti tik rąstų sienas, statinio perimetrą, aukštingumą ir stogą. Papildomai suformuota mansarda, kurioje atsirado du patogūs miegamieji, papildomas vonios kambarys ir erdvus koridorius anūkų žaidimams. Į naujai suformuotas patalpas šviesa patenka per naujai suprojektuotus stoglangius.

Pagrindinę namo konstrukcinę medžiagą – rąstus – dabar viduje išduoda tik gyvenamosios zonos sienos ir lubų sijos. L. Krivienė sako, kad tokį sprendimą lėmė dvi priežastys. Pirmiausia, noras sukurti modernią sodybą, pabėgant nuo įprastos rąstinio namo stilistikos. Be to, apleistas namas buvo gerokai paveiktas klimato. „Buvo tiesinamos išsilenkusios rąstų sienos, rąstai smėliuojami, kad išryškėtų medienos tekstūra. Performuojant erdves, pagal poreikį dalį langų teko „užtaisyti“, kai kur juos naujai suformuoti ir padidinti / pamažinti. Rąstus, kuriuos pavyko išsaugoti, palikome matomus svetainės ir virtuvės zonoje“, – pasakoja interjero dizainerė.

Foto galerija:galerija_001:

Foto galerija.: new_000333090_0

Namiškių ir svečių susibūrimo vieta – erdvi su virtuve sujungta svetainė aukštomis lubomis. Jų aukštis padidėjo išvalius sijas ir suformavus vieną naują santvarą. Per visą sieną einanti stiklinė vitrina atveria vaizdą į miškelį ir upę. Svetainėje suformuotos kelios poilsio zonos. „Kadangi iš seno namo išliko didelis langas, prie jo pasiūliau suformuoti betoninį suoliuką. Ant jo galima laikyti knygas, pledus, pagalves, kurių dėl jaukumo yra nemažai. Kita smagi ir jauki poilsio vieta – priešais krosnelę stovintis medžių žalumos spalvos minkštasis kampas su atlenkiamais atlošais“, – poilsio zonas apžvelgia interjero dizainerė.

Šeimininkų pageidavimu virtuvėje įrengtas pusbario stalas, prie kurio gaminant valgį gali rinktis svečiai ar namiškiai. Dizainerės teigimu, virtuvei skirta daug dėmesio. Norėta, kad ji būtų funkcionali ir kartu estetiškai derėtų su svetaine: „Manau, tiek pusbario stalo medžiagiškumas, tiek akmeninės dalies integravimas į virtuvę puikiai sujungė erdvės elementus pasirinktu medžiagiškumu.“

Atsižvelgiant į namą supančią aplinką ir paskirtį, interjere vyrauja natūralios apdailos medžiagos ir spalvos. Pirmo aukšto grindys išklotos akmens plytelėmis (pardavėjas – „Lapukas ir pieštukas“). Kiekviena plytelė unikali, nes turi savitą raštą. Pusbario stalas pagamintas iš medžio kamieno. „Jo skersmuo – apie 140 cm, todėl galite įsivaizduoti, kokio grožio ir unikalumo stalviršis yra žiūrint į jį iš viršaus. Matome medį su jo gyvenimo metais“, – šypsosi L. Krivienė.

Juodas virtuvės dalies fasadas pagamintas iš natūralaus ąžuolo faneruotės, virtuvės stalviršis ir žemos dalies fasadas – iš kvarcinio akmens. Vienu įdomesnių sprendimų virtuvėje dizainerė vadina idėją iš tų pačių grindims naudotų akmens plytelių pagaminti sienelę-lentyną – knygoms, prieskoniniams augalams ar smulkiems virtuvėms įrankiams susidėti. Virtuvės prietaisams ir kitiems daiktams virtuvėje įrengta papildoma sandėliavimo patalpa.

Namų sienos padengtos mikrocementu, kuriančiu natūraliai netolygių sienų iliuziją. Prie rąstų sienos stovi erdvės neapkraunanti atvira metalinė lentyna. Keli svetainėje esantys betono elementai dera prie grindų spalvos ir šaltumo. Atsvara jiems tapo lengvo lininio audinio romėniškosios užuolaidos.

Atvira metalinė lentyna pasikartoja ir pagrindiniame miegamajame. Ji atskiria miegamojo ir drabužinės zoną. „Nebuvo daug erdvės aklinai sienai suformuoti, be to, norėjome drabužinėje palikti daugiau dienos šviesos“, – sprendimą paaiškina L. Krivienė. Miegamojo langas buvo padidintas, kad rytas prasidėtų žiūrint į gražų kiemo ir miško vaizdą.

Išskirtinė abiejų vonios kambarių detalė – pagal specialų brėžinį iš kvarcinio akmens pagaminti praustuvai.