Studijos „Darnios erdvės“ kraštovaizdžio dizaineris Domas Timinskas įsitikinęs – kuriant sodą, privalu turėti temą ir pagalvoti apie visus namuose gyvenančius žmones. Tokią aplinką studijos komanda sukūrė Suvalkijoje gyvenančių ūkininkų šeimai.

Šakių rajone esančios sodybos teritorija skaičiuojama ne arais, o hektarais. Aplink sodybą išsidėstę svečių namai, pagalbiniai ir ūkiniai pastatai, automobilių, technikos stovėjimo aikštelės. „Teritorija jau buvo suformuota, bet neturėjo aiškios koncepcijos, nesijungė į visumą. Sklypo apačioje yra upelis, kuris taip pat turi sau būdingą augmeniją. Tokiame projekte reikia numatyti daug faktorių, įvertinti jau esančius augalus, jų kaitą“, – apie projekto pradžią ir gautą „medžiagą“ pasakoja D. Timinskas.

Norėdamas suvienyti modernaus gyvenamojo namo aplinką ir ūkinius pastatus bei sujungti skirtingus poreikius ir skonius, pagrindine koncepcija D. Timinskas pasirinko šeimos kalno idėją ir aplink šią ašį suko tolimesnį sodo kūrimą. Jungiamaisiais sodo elementais tapo skirtingos salos, viena nuo kitos atskirtos žaliuojančia veja. „Kad salos atsiskleistų kaip salos, turi būti plokštumų, todėl atsirado veja“, – sako projektuotojas.

Vadinamasis šeimos kalnas pasitinka į sodybą vedančio keliuko dešinėje. Pievoje iškilęs kauburys svetimoms akims atrodo tiesiog kaip gražus želdynas, tačiau gausios šeimos nariams jis turi sentimentalią vertę – kalva apsodinta įvairiais daugiamečiais augalais, pražystančiais skirtingu laiku – kiekvieno šeimos nario gimtadienio mėnesį. „Žinoma, augalų žydėjimas visiškai tiksliai neatitinka gimtadienio, bet kiekvienas šeimos narys šioje kalvoje randa savo žydėjimą“, – sako D. Timinskas ir priduria, kad, pilnėjant ir taip gausiai šeimai, kiekvienais metais kalva pasipildo naujais augalais. Anksti pavasarį pražystančias žibuokles čia keičia žiemės, vilkdalgiai, juodžolė ir kiti augalai. Vėlyvą rudenį žydėjimą baigia krūminiai astrai. Viską sujungia kalvos centre augantis raudonlapis bukas, simbolizuojantis šakotą šeimos medį.

Pasitikimo dalyje, šalia kelio, driekiasi hortenzijų juosta. D. Timinskas sako, kad keliuką įrėminančios hortenzijos yra labai aiški nuoroda į sodybą: „Nors atvažiuojant į sodybą yra daugiau nusukimų, hortenzijos labai aiškiai veda į namus. Kadangi jos pradeda žydėti labai anksti ir žydi iki vėlyvo rudens, nuolat turime aiškią nuorodą.“

Už hortenzijų ir pievos nutūpusi beržų sala naujajame kraštovaizdžio projekte vienintelė išliko beveik nepakitusi.

Pagrindinio namo sala – modernus sodas – susijungia su didele terasa. D. Timinskas aiškina, kad namų tema labiau lapuota, minkštesnė akiai. O svečių ir darbuotojų maitinimo zonoje dominuoja visžaliai augalai.

Fasadinėje namo pusėje suformuota vešlių želdinių zona. Jos ašimi tapo čia augusi gledičija. Elegantiškai išgenėtas medis ir smilginių augalų kupstai „suminkština“ griežtą namo architektūrą ir džiugina akį esantiems virtuvėje. Be to, šiek tiek pridengia pietinę fasado pusę.

Prie šiaurinio namo fasado suformuota didelė į mišką atsukta į terasa. Pagal projektuotojų sumanymą gausiai susodinti žoliniai augalai pridengia nuo miško skiriančią veją. „Medžiams tai – pietinė pusė, todėl iki vakaro saulės nušviestas miškas iš terasos neatrodo niūrus ar baugus. Šią vietą aš vadinu jaukaus prieglobsčio sala“, – pasakoja D. Timinskas.

Prie pat namo pasodinta daug visžalių rododendrų. Tai – duoklė šeimininkei, kuri per miegamojo langą visada norėjo matyti žalumą. Taip pat – dovana jos gimtadienio proga, nes šiaurinėje pusėje augantys rododendrai žydėjimu džiugina ne vieną pavasario savaitę. Už jų rikiuojasi miskantai, visu grožiu atsiskleidžiantys rudenį – per namų šeimininko gimtadienį. Miskantai, rododendrai ir daug žolinių augalų susodinti aplink ugniavietę.

Skaldytų akmenų takelis iš terasos veda į miskantų ir lauko riedulių juosiamą ugnies zoną.

D. Timinskas sako, kad čia siekė kuo didesnio natūralumo, nenorėjo, kad ugniavietės vieta būtų industrializuota. Stambių akmenų dangą aplink ugniakurą jis pasirinko dėl praktiškumo, kad smulkūs akmenėliai ant kojų nesineštų į terasą. „Norėjosi tvarkos, švaros. Akmenys yra kaip atsvara miskantų minkštumui. Ant jų galima atsisėsti ar ką nors pasidėti. Be to, čia palikta daug vietos šezlongams. Tai – lyg nuo terasos atskirtas gamtos kambarys“, – pasakoja D. Timinskas.

Akmenimis grįstu taku pereinama prie svečių namelio su terasa. Projektuotojas sako, kad atėję čia patenkame į griežtesnę aplinką. Joje dominuoja spygliuočiai – kadagiai, pušys. Svečiams skirta terasa kviečia pailsėti, bet, skirtingai nei pagrindinė, nėra skirta ilgam lėtam buvimui. „Tai nėra pastovaus gyvenimo erdvė“, – teigia D. Timinskas.

Prie terasos kampo auga trys šeivamedžiai. „Jie čia jau buvo, bet gožė vienas kitą. Kadangi šeivamedis turi savybę atbaidyti geliančius vabzdžius, o miškas čia pat, nusprendėme juos palikti, bet išgenėti, iškarpyti lajas. Jie sukuria reikalingą šešėlį, atitveria šeimininkų ir svečių terasas“, – aiškina D. Timinskas. Po šeivamedžiais susodinti kukmedžiai užpildė mulčiuotą erdvę.

Tarp pagrindinio ir svečių namo esančiame plote suformuota griežtesnio stiliaus erdvė, su akmenimis ir dominuojančiais spygliuočiais.

Foto galerija.: new_000311569_0

D. Timinskas pasakoja, kad, kuriant šį sodą, buvo apgalvotas ir jo vakarinis vaizdas: „Sutemus į techninę zoną veda nepastebimas apšvietimas, didesnis dėmesys skiriamas gražioms lajoms atskleisti, gyvenamajai daliai. Savo grožį atskleidžia šeivamedžiai, už jų pasirodo magnolija. Vakarinį apšvietimą aš vadinu medžių architektūros atskleidimu. Dieną jie tarnauja kaip priedanga, salų suformavimo elementai, o vakare – kaip mažosios architektūros detalės. Šeimos saloje augantis raudonlapis bukas tampa tarytum žiburiu.“

Modernią ūkininko sodybos aplinką sukūrusių „Darnių erdvių“ dizaineris sako, kad moderni erdvė yra tuomet, kai ji turi bendrą temą ir struktūrą, o ne bet koks modernių augalų sukaišiojimas sklype. „Modernumas pastatytas ne ant technologijos, o ant bendros temos. Tai turi išliekamąją vertę ir tai modernu savo požiūriu į aplinką“, – įsitikinęs D. Timinskas.