Žiemą vasarą žaliuojančios – vienas populiariausių gyvatvorių augalų Lietuvoje. Nors pastaruoju metu pasigirsta nuomonių, kad moderniuose želdynuose tujoms ne vieta, augalų specialistai sako, kad mūsų klimato sąlygomis tujų gyvatvorė – puikus pasirinkimas.

Kiti spygliuočiai neprilygsta

„Atsižvelgiant į mūsų klimatines sąlygas, tuja – tinkamiausias sprendimas: greitai auga, nereikalauja daug priežiūros, greitai sukuria priedangą. Šis augalas nurašomas nepelnytai“, – įsitikinusi „Garliavos medelyno“ atstovė Kristina Žėbė.

Jos nuomone, tujas nuvertinanti informacija gali būti noras populiarinti kitus užsienyje madingus augalus, tačiau dažniausiai jie nėra visavertė alternatyva tujoms, o analogiško spygliuočio augalo, galinčio pakeisti gyvatvorei sodinamas tujas, kol kas tiesiog nėra.

„Prekybos centruose dabar parduodamos lauravyšnės, kurios labai populiarios Olandijoje, Anglijoje, bet mūsų sąlygomis sunkiai žiemoja. Galima rinktis pušis, bet žiūrint į dabartinę tendenciją, kai kiemai mažesni, tuja kompaktiškesnis ir paprasčiau auginamas variantas“, – svarsto ji.

Populiariausios rūšys

Lietuvoje tujų pasirinkimas gana didelis, tačiau gyvatvorėms augalų specialistė rekomenduoja rinktis vakarinę tują „Smaragd“ arba seniai pažįstamą rūšį „Brabant“. Visada vienodai žalia spalva, tvarkinga laja ir forma pasižyminčiai „Smaragd“ senoji „Brabant“ nusileidžia tuo, kad yra ne tokia dekoratyvi, jos laja retesnė, be to, šis augalas žydi, dėl to praranda vientisą žalumą.

K. Žėbė sako, kad tujos nepretenzingas, šalčiui ir karščiui atsparus augalas, vienodai gerai augantis visoje Lietuvoje, tačiau bet kuriuo atveju sodinant joms dirvožemį reikia pagerinti. Renkantis sodinukus, ji pataria atkreipti dėmesį į spalvą – sveikas augalas turi būti gražiai žalias. Būtina atidžiai įvertinti sodinuko šaknų sistemą – jos turi būti susuktos į gumuliuką – ir formą.

Norint, kad gyvatvorė gerai atrodytų ir po keleto metų sukurtų patikimą priedangą, rekomenduojama rinktis bent 1 m aukščio sodinukus ir sodinti juos kas 60 cm. Jei sodinukai didesni, atstumas tarp jų turėtų būti dar didesnis. „Sodinimo atstumas priklauso nuo to, kaip greitai norite turėti akliną sieną“, – sako augalų specialistė.

Optimalus laisvai augančios gyvatvorės aukštis – 170–180 cm, tačiau augančios vazonuose tokio aukščio greičiausiai nepasieks. Kaip sako „Garliavos medelyno“ atstovė, tuja – stiprus augalas, su tankia laja, todėl į vazoną įspraustas šaknynas tokio aukščio medelio tiesiog neišmaitintų.

Suaugusios tujos gana gerai pakenčia sausą dirvą, laistyti jas patariama tik per didelę sausrą, tačiau naujai pasodintus medelius pirmus metus reikėtų pasaugoti nuo išdžiūvimo. K. Žėbė sako, kad tujas reikia tręšti kaip ir daugelį kitų augalų – pavasarį šaknis pamaitinti trąšomis su azotu, o rudenį – fosforu ir kaliu.

Alternatyva – pušys

Tujų gyvatvorės išvaizda priklauso nuo šeimininkų skonio ir erdvės. Vis dėlto, norint tvarkingo vaizdo, medelius teks 2–3 kartus per metus pagenėti. „Jei paliksite augti, kiekvieno medelio viršūnė augs skirtingai ir gyvatvorė bus nevienodo aukščio. Jeigu reikia, galima pasiaurinti ir šonus. Genėti didelio mokslo nereikia, tačiau svarbu turėti įrankius: žirkles arba elektrinius prietaisus“, – pataria specialistė. Jos nuomone, tujų genėjimas – bene vienintelis šių augalų auginimo nepatogumas, kurį atsveria daug pliusų: „Greitas augimas, lengva priežiūra, augalas pakantus karpymui, visą laiką žalias vaizdas, greičiausias būdas užsidengti, retai puola kenkėjai.“

Tujų skeptikams, vis dėlto norintiems kitokio visžalio augalo gyvatvorei, K. Žėbė rekomenduoja pasidomėti koloninėmis pušimis. Jos suteikia modernesnį vaizdą, tačiau yra pretenzingesnės: pageidauja daugiau saulės, palengvinto grunto, palyginti su tujomis, auga pakankamai lėtai, todėl kupli gyvatvorė susiformuoja negreitai. Koloninių pušų pliusas – jų nereikia karpyti.

Iš gyvatvorėms itin tinkamų ir vis labiau populiarėjančių lapuočių ji pamini skroblus ir bukus, tačiau jie nesukuria tokios geros priedangos žiemą.

Taisyklės sodinant

Sodinant žaliąsias gyvatvores privalu laikytis Aplinkos ministerijos numatytų Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių. Remiantis jomis, iš pietinės pusės kaimyninius sklypus skirianti ir iki 2 metrų aukščio formuojama gyvatvorė nuo kaimyninio sklypo ribos turi būti sodinama ne mažesniu nei 1 metro atstumu. Iki 1,3 metro aukščio formuojamą gyvatvorę iš visų pusių galima sodinti ne arčiau kaip 1 metro atstumu.