Vešlia žaluma apaugęs, su aplinka darniai susiliejęs sklypas kuria privatumo ir ramybės jausmą. Kraštovaizdžio dizainerė Asta Grabauskienė atskleidžia, kad tokio sodo įspūdį šiandien galima sukurti vos per metus ar dvejus.

Asta, papasakokite apie pačią idėją apželdinant naują sklypą iškart kurti brandaus sodo įspūdį?

Idėjos kurti vešlaus, brandaus sodo įspūdį turbūt visuomet laikiausi, tik pastaraisiais metais galimybės tai įgyvendinti tapo prieinamesnės. Mane visąlaik žavėjo transformacijos, kai, regis, iš nieko ypatingo, iš įprasčiausių medžiagų, sudėjus jas vienu ar kitu būdu, gimsta kažkoks skambesys. Buvo tuščia, o įsodinau šiek tiek šių augalų, šiek tiek tų, ir ilgainiui tai tapo neatsiejama gamtovaizdžio dalimi. Gal dėl to savo darbų pradžioje man taip patiko lankytis sodų parodoje „Chelsea Flower Show“ Londone, kaip stebuklą stebėti, kaip tuščioje vietoje sukuriama erdvė su savo nuotaika, architektūra, spalvų pliūpsniais, nugludintais atspalvių ir tekstūrų deriniais, ko iš tiesų neperteiks jokia nuotrauka. Gerte gėriau šią skonių koncentraciją, improvizacijas, ribų išbandymą, kur kiekvieną kartą nustembi, kad ir taip įmanoma.

Žinoma, realybė yra viena, svajonės kita, bet manau, kad svajonė apie tokį sodo rojų manyje giliai apsigyveno. Vėliau buvo daug kitų patirčių – tradicinių ir šiuolaikiškų europietiškų sodų lankymo, stiprių išgyvenimų Japonijos šventyklų soduose, Niujorko urbanistinio peizažo tyrinėjimo, betarpiško Pietų Amerikos gamtos pažinimo. Jau nekalbant apie vos ne kasdien nueinamą miško takelį Šeškinės oze – pro pušynus, alksnynais, papartynais, pipirlapėmis apaugusias tankmes, pro apsamanojusių kamienų sąvartas, palei Cedrono aukštupį, per savo avatarą. Nuolat stebiu gamtą, ji – mano geriausia mokytoja. Kad įtaigiai įterptum žemės lopinėlį į bendrą vaizdą, turbūt labiausiai norisi, kad augalai būtų reikalingų proporcijų, išvaizdos, tiktų aplinkai.

Kokiais atvejais tokiu būdu formuojate sklypą?

Iš esmės visais atvejais. Net jei nesodiname brandžių augalų, vis tiek siekiu, kad nors kažkurie būtų „išstypę“, nors kiek nors panašaus aukščio, apimties, kad visi augalai susijungtų, „banguotų“. Galima iš kelių mažesnių susodinti krūmyną, o per vidurį įterpus vieną aukštesnį, visa grupė atrodys didesnė. Galbūt žemaūgiai augalai tinka laukų, dykvietės peizažui kurti, bet normaliomis aplinkybėmis aplink turime daug mūrų, statybų, vizualinio triukšmo. Tik vešli žaluma tai gali prigesinti.

Ar toks sodo tvarkymo būdas reiškia, kad žmonės nekantrūs, nebenori laukti, kol jų sodas pamažu susiformuos, suaugs?

Vešli aplinka turbūt yra labiau būtinybė norint sukurti jaukumo, privatumo pojūtį sklype. Gali būti brangiausias namo fasadas, bet, jei negali terasoje atsiriboti nuo kaimynystės, toks tas ir rojaus kampelis.

Žmonės iš dalies nekantrūs, nes, žinoma, norisi rezultato, bet sykiu ir žinantys, ko nori, ir patys puikiai jaučiantys aplinką. Gyventi ir mėgautis žaluma, ramybe norisi dabar. Gamta šalia kuria lygiavertę vertę kaip ir namo sienos bei stogas. Kartais tik nuo sukurtos aplinkos ir priklauso, ar norėsis pažvelgti pro langą ar išeiti į kiemą.

Kiek metų tokia brandžių augalų sodinimo metodika gali „sutaupyti“? T. y. kokio lygio ir brandumo sodą iškart galima suformuoti?

Aplinka gali atrodyti kaip 10–20 metų. Bet kalbame ne apie tai, kad visi augalai turi būti sodinami brandūs. Kartais vieno ar kelių didesnių medžių ar krūmų užtenka sukurti vizualinio ryšio su aplinka pojūtį. Tam padeda ne tiek augalo amžius ir mastelis, kiek augalo karkasas, lapų forma, spalva ir pan., augalų deriniai. Juk kai kurios formos plečia, kai kurios mažina, taip pat ir spalvos. Turi „mokėti“ augalo lają, karkasą, lapų tekstūrą, spalvą, žinoti, kaip jis atrodo iš arti ir kokį įspūdį kuria iš toli, kas jį papildytų. Tikslas nėra brandus sodas, bet harmoninga erdvė, masteliu ir įgyvendinimu deranti prie aplinkos.

Per kiek laiko tokiu būdu galima pakeisti savo kiemą?

Per sezoną ar du. Kiemas kiemui nelygu, bet su šiuolaikinėmis galimybėmis tikrai daug kas įmanoma.

Kada toks aplinkos tvarkymo būdas dažniausiai pageidaujamas? Kurios zonos keičiamos?

Dažniausiai žmonės kreipiasi norėdami susikurti jaukesnę aplinką, ypač prie terasos. Net ir turint didesnį sklypą, norisi, kad prie namų būtų jauku leisti laiką, kad erdvė atrodytų harmoninga. Taip pat dažnai kreipiasi, kai sklype sudėtingas reljefas ar kitos nepalankios sąlygos, arti kaimynai. Kartais nutariame imtis tik vienos zonos, galiausiai „peržiūrime“ visą kiemą.

Kiek tokius sprendimus sudėtinga įgyvendinti techniškai?

Kuo didesni, brandesni augalai, tuo sudėtingiau juos pasodinti, tuo didesnė rizika dėl neprigijimo. Dažnai naudojamės galimybe persodinti medžius su specialia didelių medžių persodinimo mašina, jei tik yra tinkamas privažiavimas. Tai tikrai gana efektyvus būdas turėti brandų medį su palyginti maža rizika. Tik jų įvairovė nėra tokia didelė.

Sodinant iš medelynų atvežtus didelius augalus su paruoštais šaknų gumulais yra kiek kitaip. Jei augalas gajus, gal užtenka įprastinio dėmesio, bet jei tai kiek lepesni, ne taip greitai įsišaknyjantys ir ne taip greitai džiuto ir tinklo sluoksnius galintys praaugti augalai (dažniausiai visžaliai, kurių tikrai daug kas pageidauja dėl kuriamos žalumos ir žiemą), tada reikia nuolat stebėti, ar augalas pūna, ar džiūna. Juk jie būna įvairiai paruošti, be to, ir sodinami įvairiomis sąlygomis – ir šlaituose, ir ant perdangų, ir saulės kepinamose vietose, ir pavėsyje, ir smėlyje, ir molyje. Ir jei ant vienos perdangos pavėsyje kažkuris augalas pasiteisino, tai dar nereiškia, kad pasiteisins ant kitos tokiomis pat sąlygomis. Kartais ir grunto paruošimas, ir visų sąlygų sudarymas sėkmės negarantuoja. Tiesiog sodinant didelius augalus arba sudėtingomis sąlygomis turi būti bendras supratimas, kad pirmus dvejus metus, kol prigis, augalus reikės reguliariai stebėti ir prižiūrėti. Mes gal su tuo ne taip susiduriame, bet, pavyzdžiui, sausringuose Pietų Amerikos regionuose, kad užaugintum norimus augalus, vaismedžius, aplink turi sodinti eilę greitai įsigalinčių medžių, kurie suteiktų šiems pavėsio. Su mintimi juos vėliau iškirsti, kai norimi augalai išaugs. Apskritai tankiau susodinti augalai padeda vienas kitam greičiau prigyti ir augti.

Kokie augalai tinkamiausi tokiems projektams, padedantys pasiekti didžiausią efektą?

Augalai kiekvieną kartą priklauso nuo projekto, supančio kraštovaizdžio. Kadangi Lietuvoje dažnai sklypus supa pušynai ar lapuočių miškai, atitinkamai sodiname tokius medžius, kurie susietų sklypą su kraštovaizdžiu. Pušys mėgstamos, dažnai tinka įvairiose situacijose. Jos – visžalės, kuria priedangą visais metų laikais, sugeria triukšmą, dulkes (nors lapuočiai tai daro kur kas geriau, bet labai norime žalumos ir žiemą).

Gana greitai auga dauguma lapuočių. Augalas efektyvus tada, kai jis skirtas tai vietai ir gana greitai ją užpildo, bet nereikia vėliau nerimauti dėl priežiūros ar genėjimo, nes jo mastelis tinkamas erdvei ir jo augimas neturi didesnės įtakos. Mažesnėje erdvėje paprastoji pušis – gal ir per didelis augalas, bet tai geriau, nei žiūrėti į kito namo sieną. Kartais didesnis augalas pasirenkamas vien dėl to, kad jam natūraliai pasiekti tokį dydį toje erdvėje būtų sunkoka.

Supratau, kad, koreguodami esamą sklypo vaizdą, sodinate gyvatvores, formuojate vešlias zonas, net keičiate reljefą?

Kaip drabužiai turi traukti siluetu, spalvomis, tekstūra, detalėmis, taip ir sklypą – reljefas, augalai, medžiagos. Reljefas, kaip siluetas, iš esmės keičia vaizdą, orientaciją sklype. Lengvas pakilimas gali priartinti, eksponuoti norimą sklype vaizdą ir sykiu atriboti nuo supančios aplinkos, t. y. sutelkti dėmesį sklypo viduje. Išgaubimas, ypač šlaituose, priešingai, gali padėti įsileisti supantį kraštovaizdį, sutrumpinti atstumą, atverti perspektyvą, gelmę.

Ar galite atskleisti finansinę tokių projektų pusę?

Kaina, kaip ir už medį, gali skirtis dešimtimis, šimtais kartų. Sklypas gali būti apsodintas ir už kelis šimtus, ir kelias dešimtis tūkstančių eurų. Vis tik manau, kad pirmiausia turi būti viso to prasmė. Miškuose turbūt tikrai nesodintum didelių augalų, kad ir turėtum galimybę. Bet urbanistinėje aplinkoje, manau, įvertini, ar gali 10–20 metų gyventi ramybę ir atgaivą teikiančioje aplinkoje, ar kepinamas karščio, kęsdamas triukšmą, dulkes, praeivių žvilgsnius ar pan. Nėra taip, kad pinigai neskaičiuojami, tai – pirmiausia prioritetų klausimas. Galiausiai aplinka vieniems svarbu, kitiems ne taip svarbu, ir kiekvienas pasirenka.

Publikuojame tris jūsų įgyvendintus projektus, kuriuose galima pamatyti sklypo vaizdą prieš pertvarką ir po jos. Trumpai aptarkime kiekvieną iš jų. Per kiek laiko ir kaip suformavote norimą vaizdą Trakų rajone esančiame sklype?

Sklypą pertvarkėme per sezoną. Tai buvo ką tik pastatytas namas su visiškai tuščiu sklypu, tolygiai suformuotu reljefu, su kaimynais iš trijų pusių ir vaizdu į tvenkinį iš ketvirtos pusės. Priekiniame kieme reljefą kiek terasavome, išgaubėme, kad galėtume sukurti jaukią augalų apsuptį ant kalvų. Vidiniame kieme, tvenkinio link, jį taip pat formavome kiek netaisyklingą, išgaubtą, kad įsileistume į sklypą gamtovaizdį. Sodinome brandžias pušis su persodinimo mašina, įvairius medelius, krūmus, taip pat visžales cūgas, kurios kur ne kur kuria visžalį foną. Padidinome nemažai žolinių augalų palei ribas, tarp pušų. Atskirą poilsio zoną su lieptu ir pušimis, krūmais kūrėme žemutinėje dalyje prie tvenkinio. Prie terasos laiptų esančią trinkelių zoną iš pradžių svarstėme pakeisti į akmens plokščių, vėliau likome prie tų pačių trinkelių, tik jas perdėjome atsisakydami griežtų linijų.

Ką keitėte sodyboje Varėnos rajone? Kaip padėjo buvę augalai?

Šioje sodyboje iš pradžių pradėjome nuo gėlynų, kuriuos norėjosi atnaujinti, praplėsti, sukurti ryšį su atsiveriančiais toliais. Kiek įmanoma, išsaugojome ir panaudojome sodyboje augusias gėlių rūšis. Vėliau kilo mintis paįvairinti trinkelėmis klotą pagrindinį kiemą. Didelė plyna erdvė atrodė nuobodokai, trūko jaukumo. Taigi įrengėme žolynų ir rožių salas, praardėme trinkelių kontūrus. Prie namo jau augo įspūdinga aktinidija, kuri vasarą atlieka pavėsinės funkciją. Vasarą prie šių žolynų atokaitoje susirenka galybė drugelių, vabzdžių, sklinda nenupasakojama ramybė.

Kokius pokyčius įgyvendinote Rusokų gyventojų sklype?

Užsakovai kurį laiką gyveno pirktame name su beveik tuščiu sklypu ir norėjo įsirengti baseiną ir kartu susitvarkyti aplinką. Prasidėjus projektui, sužinojo, kad priešais terasą atsiras ir naujas kaimynų namas. Pasiūliau kurti priedangą nuo kaimynystės iš visų pusių ir išnaudoti sklypo erdves jaukiam poilsiui. Sodinome brandžias pušis, tujų gyvatvorę (nes jos dalis jau augo), kalnapušes, lapuočius krūmus, žolinius augalus. Gana ankštame vidiniame kieme liko vietos tik į terasą integruotam baseinui ir želdynams. Veja įrengta tik priekiniame kieme. Šoninis praėjimas, kuris anksčiau buvo kaip vėjų prapučiamas koridorius su keista atramine sienute, virto viena jaukiausių sklypo vietų su pušimis ir saulamėgiais augalais kvepiančia terasa.