Kai planuojama namo statyba, pirmiausia turbūt sprendžiami tokie klausimai: vieno aukšto ar dviaukštis, mūrinis ar karkasinis, šlaitiniu stogu ar plokščiuoju. Vargu ar kas pradeda planavimą nuo to, koks bus namo fasadas. Tačiau be reikalo. Nuo pasirinkimo priklauso ne tik pastato estetinis vaizdas, bet ir tai, ar sienų konstrukcijos patirs atmosferos poveikį, ar pastatas dėl to nepatirs kokių nors pažeidimų.

Specialistai tikina, kad fasado apdailos medžiagos pirmiausia turi pasižymėti patvarumu, funkcionalumu, pastatui suteikti gražią išvaizdą. Jeigu žmogus stato namą sau, jis vadovaujasi šiais principais. Tačiau tie statytojai, kurie namus stato pardavimui, dažniausiai ieško būdų, kaip fasadą apdailinti kuo pigiau. Ką reikėtų atsiminti renkantis fasado apdailą, kokių klaidų vengti, kad galutinis rezultatas būtų toks, kokio tikimės?

Statybinių medžiagų prekybos įmonės vadovas Darius Subačius sakė, kad tinkamai pasiruošti fasado apdailos darbams galima tik iš anksto žinant, koks jis bus. Todėl šį procesą reikia gerai suplanuoti.

Citata:Tinkas savaime nėra itin tvirta medžiaga, jis gali lengvai suskilti, prarasti savo išvaizdą esant nuolatiniams ir intensyviems krituliams, ilgainiui atsiranda dėmių dėl dulkių ir kitų nešvarumų.

„Pastato fasado apdaila – daugiapakopis procesas, kuris prasideda nuo projekto sukūrimo. Fasado apdaila yra įvairių tipų, tad būtina atsižvelgti į naudojamas technologijas ir medžiagas. Jei nebus pasirinktos tinkamos apšiltinimo medžiagos ar tinkamai paruoštas pamatas, vėliau apdailinant fasadą gali iškilti sunkumų“, – sakė D. Subačius.

Iš anksto numatyti racionaliausią namo fasado apdailą nėra lengva. Statybines medžiagas tiekiančios įmonės vadovas Rytis Mėdžius teigė, kad sprendiniai kiekvienu atveju skirtingi, tad vienareikšmiško atsakymo, kokia apdaila tinkamiausia, nėra.

„Kaina iš dalies parodo, ar medžiaga kokybiška. Visgi optimalus rezultatas priklauso ne vien nuo kainos. Reikėtų planuoti, ar norima ilgaamžės apdailos, nereikalaujančios jokios priežiūros arba ta priežiūra būtų minimali. Reikia įvertinti ir tai, ar fasado apdaila po kurio laiko neatsibos. Yra medžiagų, kurios dabar madingos, tačiau po penkerių metų gali būti moraliai pasenusios, tad pastato šeimininkas pasiryžta jas keisti“, – pastebėjo R. Mėdžius.

Į kriterijų „pigu, todėl apsimoka pirkti“ galima atsižvelgti nebent tada, jei visai nesvarbu, kas pastato laukia vėliau. „Pigiausia atrodys prasčiausia, – įsitikinęs D. Subačius. – Nuo šeimininko poreikių priklauso, ar jis nori namą padaryti gražų ir išskirtinį. Jeigu renkasi tokį variantą, tai kainuos brangiau, bet bus sukurta didesnė vertė. Su tomis investicijomis taip jau yra: arba vieną kartą padarysi brangiau, bet tarnaus ilgiau, arba dešimt kartų perdarinėsi.“

Tiems, kurie ieško ne pigiausio, bet ekonominės klasės fasado apdailos varianto, specialistas patarė neskubėti pirkti pirmos pasitaikiusios medžiagos. Verta paieškoti, rinktis atsakingai, nes ekonominės klasės, palyginti nebrangių, bet kokybiškų medžiagų pasirinkimas yra pakankamas.

Tinkuojamas ar ventiliuojamas?

Pastaraisiais metais labiausiai paplitusi dekoratyvinio tinko apdaila – paprastas ir nebrangus sprendimas. Žinoma, jį dažniausiai renkasi tie, kurie namus stato pardavimui. Tokios apdailos minusai – reikia prižiūrėti, kartais perdažyti, atnaujinti.

„Dekoratyvinis tinkas nėra atsparus fiziniams pažeidimams. Užkliudžius kampą dviračiu, kokiu nors įrankiu ar tiesiog atsirėmus tinkas gali nutrupėti. Toks sprendimas tradiciškesnis, bet jau pakankamai atsibodęs“, – pasakojo R. Mėdžius.

Tinkas savaime nėra itin tvirta medžiaga, jis gali lengvai suskilti, prarasti savo išvaizdą esant nuolatiniams ir intensyviems krituliams, ilgainiui atsiranda dėmių dėl dulkių ir kitų nešvarumų. Specialistai nerekomenduoja tinkuoti tų namo vietų, kurias intensyviai veikia lietus, nes drėgmei nespėjant džiūti apdaila tikrai nukentės. Žinoma, dekoratyvinis tinkas būna kelių rūšių, vienos jų atsparesnės aplinkos poveikiui, ilgai išlaiko estetinę išvaizdą, bet brangesnės. Pigesnio tinko rūšys tikrai nėra tinkamiausias pasirinkimas.

R. Mėdžius pastebėjo, kad sparčiai populiarėja vėdinamojo fasado sprendimai. Jie architektams suteikia daugiau pasirinkimo laisvės: galima rinktis iš įvairiausių rūšių medžiagų – metalo, stiklo, betono ar keramikos. Tokie fasadai beveik nereikalauja priežiūros arba reikalauja minimaliai. Jie yra ilgaamžiai, tarnauja penkiasdešimt ar šimtą metų. Kai atsibosta, lengva pakeisti – vieną medžiagą nuimi, kitą uždedi ant jau sumontuoto karkaso.

„Kita vertus, seni pastatai iš klinkerio plytų stovi šimtus metų ir niekam nenusibosta, atrodo puikiai. Tokie architektūriniai sprendimai ilgalaikiai, papildomai nieko nereikia daryti, viskas puikiai dera“, – svarstė R. Mėdžius ir dar kartą pabrėžė, kad šiandien rinkoje visgi viršų ima ekonominės klasės fasado apdailos medžiagos, tokios kaip aukšto slėgio laminato ar aliuminio kompozito plokštės, betono apdaila.

Klinkerinės apdailos plytelės dažnai pasirenkamos dėl savo ilgaamžiškumo. Pastaraisiais metais jų populiarumas tikrai auga. Anot D. Subačiaus, klinkerio plytelėms suteikiama net 50 metų garantija.

Apdailinės cementinės plokštės nesveria labai daug, jas paprasta sumontuoti. Plokščių gamintojai siūlo įvairių spalvų ir tekstūrų gamą. Cementinis pluoštas specialistų laikomas itin nedegia ir saugia medžiaga, neprarandančia konstrukcinio tvirtumo daugelį metų. Tai esą puikus pasirinkimas gyvenantiems šalia jūros, kur oras druskingas – danga atspari ir tokioms sąlygoms.

„Betono apdaila visais laikais buvo mėgstama, tik anksčiau nebuvo sprendimų montuoti ventiliuojamąjį fasadą ir tvirtinti cementines plokštes prie karkaso. Dabar toks sprendimas yra ir juo dažnai naudojamasi“, – pastebėjo D. Subačius.

Ekologija – ne paskutinėje vietoje

Kokios fasado apdailos medžiagos bus naudojamos, daugeliu atvejų priklauso nuo to, kokie kriterijai pasirenkami kaip prioritetiniai. Renkantis fasado apdailos medžiagas, R. Mėdžius patarė atkreipti dėmesį į jų degumą, ilgaamžiškumą, pačios medžiagos ir jos padengimo ekologiškumą.

„Ekologiškumas – šiandien ypač svarbus aspektas vertinant visą medžiagos gyvenimo ciklą: nuo žaliavos pagaminimo, panaudojimo iki atraižų utilizavimo ir perdirbimo“, – sakė R. Mėdžius.

Visgi pašnekovas pripažino, kad privatūs užsakovai mūsų šalyje per mažai kreipia dėmesį į medžiagų ekologiškumą. Priešingai nei Skandinavijoje, ten ekologiškumas yra vienas pagrindinių klausimų. Viliamasi, kad su laiku ir pas mus ši tendencija taps vis aktualesnė.

Mediena visuomet buvo laikoma viena ekologiškiausių medžiagų statybose. Fasadai iš natūralaus medžio – klasika. Apdailai dažniausiai naudojamos šios medienos rūšys: raudonmedis, eglė, pušis ir kedras. Ekspertų teigimu, vienas tokios fasado apdailos privalumų – gan paprastas pažeistų vietų pataisymas. Užtenka pakeisti sugadintas ar pažeistas vietas, nebūtina iš naujo permontuoti ištisos sienos.

„Norintiems turėti „draugišką“ gamtai namo fasadą mediena yra tinkamiausias pasirinkimas dėl savo natūralios prigimties. Jei fasadas gerai įrengtas, jei mediena termiškai apdorota, tokia apdaila bus ilgaamžė, tarnaus keliasdešimt metų. Visais atvejais svarbiausia nesirinkti pigiausio varianto, – pabrėžė R. Mėdžius. – Medžiagas geriausia pirkti iš patikimų gamintojų.“