Interjero dizainas ir šildymo sistema – regis, mažai kas bendro tarp šių dalykų. Juk šildymo sistema susijusi su inžinerija, o interjero dizainas – su kūryba. Bet taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų, įrengiant būstą ir planuojant interjerą, iš anksto reikėtų suplanuoti, kokia bus šildymo sistema, kad jos detalės netaptų kliuviniu interjero kūrėjams. Antra vertus, interjero dizaineriai irgi turėtų paderinti savo planus su šildymo sistemos montuotojais, kad šie parinktų tinkamus sprendimus. Žodžiu, viskas glaudžiai susiję.

Vis daugiau šiuolaikinių namų statytojų bendram darbui pasitelkia interjero architektus, kad kiekvienas kampelis būtų kruopščiai suprojektuotas, visi dekoro elementai atsakingai parinkti, pradedant apšvietimu ir baigiant baldais.

Architektas ir interjero dizaineris Tomas Gečas, turintis daugiau nei dvidešimt penkerių metų darbo praktiką, patikino, kad šildymo sistemos įrenginių išdėstymo klausimą irgi galima nesunkiai išspręsti. Pagrindinis dalykas, ko reikia, – glaudaus šildymo sistemos projektuotojų ir interjero architekto bendradarbiavimo.

Prieš imantis šio darbo, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kokiam segmentui priklausys namas – prabangos, vidutinei ar ekonominei klasei. Jau tapo įprasta, kad ekonominės klasės būstuose įrengiami plieniniai radiatoriai – tai esą pigiausias variantas.

Anot T. Gečo, tada belieka spręsti, kokio dizaino radiatorius rinktis ir kaip juos paslėpti interjere, kad jų sniego baltumo siluetai ir išsikišę vamzdžiai nekristų į akis.

Daugelyje būstų radiatoriai vis dar tebėra vienas iš privalomų elementų – pirmojo plano veikėjas, nors jie yra naudingi tik rudenį ir žiemą, kai lauke šalta, drėgna.

Dėl tinkamos oro cirkuliacijos radiatorius paprastai yra įrengiamas po langu. Deja, ši vieta daro jį labai matomą. Pasak T. Gečo, laimei, paslėpti ir pridengti šią karšta tema tapusią problemą nėra sudėtinga.

Tai lengviausias ir greičiausias būdas, nereikalaujantis daug kūrybiškumo, – užtenka tiesiog uždengti nepageidaujamą įsibrovėlį į interjerą užuolaidomis arba tiesiog perdažyti jį tokia pat spalva, kaip ir sienos.

„Ką padarysi – ekonominės klasės būstų statytojai renkasi pigiausią variantą, ypač jei namai statomi ne sau, o pardavimui: vystytojai sumontuoja pigiausius radiatorius, ir štai jums, prašom – šildymo sistema įrengta. Paskui nusipirkę būstą nauji šeimininkai tegu patys sprendžia, ką su jais daryti. Yra buvę tokių atvejų, kai radiatorius išmetėme lauk, pakeitėme juos į grindis įleidžiamais konvektoriais“, – pasakojo T. Gečas.

Netinkami sprendimai bado akis

Kartais pasitaiko ir netikėtų sprendimų – pasirenkami anksčiau gausiausiai naudoti ketaus radiatoriai, kurių dabar atsisakoma dėl didelio svorio, didelio tūrio ir kitokių priežasčių. „Reikia pabrėžti, kad toks sprendimas nepigus, nes dabartiniai ketaus radiatoriai yra kitokie. Jie dažniausiai pasirenkami, jei butas ar namas senovinis – tai tampa ne tik šildymo, bet ir interjero, dekoro dalimi“, – pastebėjo interjero dizaineris.

Būsto stilių kuriantiems specialistams bene palankiausias yra grindinis šildymas. Šildomos grindys tinka prie bet kokio stiliaus: ir klasikinio, ir modernaus, ir skandinaviško. „Interjero profesionalams tada suteikiama visiška kūrybinė laisvė. Tačiau ir tokiu atveju reikia iš anksto žinoti, kur bus daromos pertvaros. Stumdyti pertvaras, kai grindinis šildymas jau įrengtas, sudėtinga, galima pažeisti visą sistemą“, – perspėjo architektas, ir dar kartą pabrėžė, kad bendradarbiavimas tarp interjero ir šildymo specialistų yra itin reikalingas, leidžia surasti tinkamiausią variantą.

Citata:Tokius radiatorius, kurie matosi per langą, reiktų kažkaip paslėpti, juk ir iš lauko, ir iš vidaus nėra gražu. Manau, kad statytojai galvojo tik apie vieną dalyką – kaip prasisukti pigiau.

Antraip laukia neišvengiamos klaidos, kurias vėliau pamatys ir pajaus visi. Su kokiomis didžiausiomis interjero klaidomis teko susidurti? T. Gečas pasakojo iki šiol pastebintis per modernių stiklo ir metalo pastatų vitrininius langus švytinčius baltus, pačius pigiausius radiatorius.

„Iki šiol tenka pamatyti tokių dalykų – blogiau nebūna. Tokius radiatorius, kurie matosi per langą, reiktų kažkaip paslėpti, juk ir iš lauko, ir iš vidaus nėra gražu. Manau, kad statytojai galvojo tik apie vieną dalyką – kaip prasisukti pigiau“, – apgailestavo specialistas.

Didžiausias rebusas

Tiems, kurie neįsirengia grindinio šildymo, galimų sprendimų – aibė. Radiatorių pasirinkimas platus: įvairių tipų, matmenų ir spalvų. Konvektoriai yra gana veiksmingas būdas apšildyti patalpas – grindiniai, pastatomi ir sieniniai. „Virš jų galima sumontuoti suoliuką ar palangę, dekoruoti. Bet jei iš anksto nenumatysi, vėlesni pakeitimai pareikalaus papildomų išlaidų“, – įsitikinęs T. Gečas.

Didžiausias rebusas interjero specialistams – kaip išdėlioti baldus, kad atsisėdus matytųsi židinys, televizorius ir langas. Išradingumas priklauso nuo turimos praktikos, konkrečios situacijos. „Tam ir yra kūryba“, – šypsodamasis konstatavo architektas.

Naujovė – kaloriferinė šildymo sistema. Tačiau T. Gečui dar neteko projektuoti tokios šildymo sistemos. Architektas svarstė, kad tai turėtų būti įdomus sprendimas. Komponento suaktyvinimas panaudoja pastato konstrukcijos betono šiluminę masę. Įtaisomi vamzdžiai, kuriais patalpos arba šildomos, arba vėsinamos. Vamzdžių sistemos integruojamos patalpos paviršiuje išnaudojant pastato perdangos plokštes, kad vyktų šiluminės energijos mainai. „Lubose išvedžiota šildymo sistema turi savo pliusų. Bet ar nekils problemų su apšvietimu?“ – svarstė pašnekovas.

Pasak T. Gečo, šilumos siurbliai, šildymo katilai neužima daug vietos, jau yra tapę tradiciniais šilumos šaltiniais. Retesnis pasirinkimas – elektrinis šildymas: „Visos šildymo sistemos yra geros, bet statantis namą neišvengiamai teks apsispręsti, kokį šildymo būdą pasirinkti. Na, o interjero specialistams – prie jo prisitaikyti. Šildymo klausimas tėra tik viena šimtoji viso interjero dalis.“