Sovietmečiu išnykę iš Lietuvos kaimų peizažo, mediniai stogai vėl grįžta. Tokia danga žavi ne tik autentiška išvaizda ir natūralumu, bet ir techninėmis savybėmis.

Skiedras pakeitė šiferis

Jauki, akiai ir rankai maloni danga – medinių skiedrų stogą trumpai apibūdina restauracijos darbais užsiimančios bendrovės „Jautmalkės lėpis“ direktorius Laimonas Bartkus.

Nors skiedrų danga daug kam atrodo neįprastai, meistro darbe tai – jokia retenybė. Skiedromis dažniausiai dengiami renovuojami namai arba nedideli pagalbiniai pastatai – svirnai, pirtys, ir tai nėra naujiena Lietuvoje.

„Sakyčiau, Lietuvos kaimuose medinė danga sudarydavo apie 70 proc. Manau, kad dengti stogus skiedromis nustojo kokiais 50-aisiais, kai atsirado šiferis. Žmones sukėlė į kolūkius, dingo namų priežiūros tradicija, stogai liko apleisti. Skiedros tapo apleistų, neprižiūrėtų namų danga. Tada visi ant viršaus užsidėjo šiferį ir džiaugėsi“, – skiedrinių stogų istoriją pasakoja meistras.

Citata:Manau, kad dengti stogus skiedromis nustojo kokiais 50-aisiais, kai atsirado šiferis. Žmones sukėlė į kolūkius, dingo namų priežiūros tradicija, stogai liko apleisti.

Tradicine lietuvių architektūra besidomintis meistras sako, kad skiedras gamina pats rankinėmis staklėmis, o šio amato mokėsi ne tik iš tarpukariu išleistų knygų, bet ir iš patirties. „Norėjau drožti skiedras, suradau skelbime stakles, tada važiavau per meistrus. Pažinojau vieną skiedrinių stogų meistrą, nuvažiavau ir pasakiau, kad noriu drožti. Jis man sako: aš geriau pirštą nusipjausiu, nei tave pamokysiu“, – prisimindamas amatininkystės pradžią, juokiasi įmonės vadovas.

Kaina pagal statinį

Skiedrų danga tinka bet kokios paskirties pastatams, bet, kaip sako meistras, dėl lengvumo ir jaukumo tiesiog ideali nedideliems statiniams, nes yra maloni liesti ir lengva. „Skiedrinis stogas geras tuo, kad pagal pastato reikšmingumą galima parinkti kokio storio dangą kloti. Gali būti du sluoksniai, trys, trys sluoksniai su pasluoksniu. Nuo to priklauso, kiek stogas tarnaus. Skiedrų ilgis gali būti 50, 60, 70 cm. Kuo trumpesnės skiedros, tuo stipresnis stogas. Jeigu skiedra plati, stogas laikys trumpai“, – aiškina L. Bartkus.

Jo skaičiavimu, aukščiausios kokybės skiedromis trimis sluoksniais užkloti stogą atsieina tiek pat, kiek čerpėmis. Tačiau dengiant pavėsinę ar kitą mažiau reikšmingą pastatą kaina krenta, nes danga gali būti plonesnė, o lentelės pigesnės.

Stogo dangos kainą kilsteli ir pagrindo – grebėstų – tankis. „Kuo tankiau sugrebėstuoji, tuo daugiau medžiagos, tuo aukštesnė kaina“, – sako meistras.

Nors iš pažiūros skiedrų danga reikalauja nemažai darbo, L. Bartkaus teigimu, du metalinėmis kabėmis skiedras tvirtinantys meistrai per dieną gali uždengti apie 25 kv. m stogo. Taigi nedideliam gyvenamajam namui uždengti nereikės nė savaitės.

Tinkamų eglių beveik nebeliko

Stogui skirtos skiedros Lietuvoje gaminamos iš dviejų rūšių medienos – eglės ir drebulės. Kaip sako L. Bartkus, šiuo metu beveik visi stogai drebuliniai, nes iš šio medžio tinkamą žaliavą gauti paprasčiau. „Iš eglės dabar sudėtingiau padaryti, nes reikia rasti eglių, kad skiedras būtų galima išpjauti tarp šakų. Tam turi rasti labai geros augimvietės eglių, o dabar visa mediena kertama jauna, centralizuotai, negali vaikščiodamas po mišką išsirinkti, kokio medžio nori. O drebulė nešakota, todėl skiedroms tinka visa. Aišku, medis turi būti aukščiausios rūšies, malkinė mediena čia netinka“, – aiškina dviejų dešimtmečių patirtį turintis meistras.

Jis sako, kad bendro standarto, kokia turėtų būti skiedra, nėra, tačiau iš patirties gali pasakyti, kad ilgiausiai tarnauja trimis sluoksniais suklotos 50 cm ilgio, 12 cm pločio skiedros.

Kokybiškas skiedrų stogas tarnauja keletą dešimtmečių. Laikas priklauso ir nuo priežiūros, ir nuo gamtos sąlygų. Skiedroms kenkia pūvantys lapai, kiti nešvarumai, taigi po medžiais esantis stogas reikalaus didesnės priežiūros. Dangos amžių trumpina ir nepastovios žiemos.

„Jei užsninga ir užšąla, skiedros laikys daugybę metų. Bet, jei tą pačią žiemą tai šąla, tai atšyla, laikas trumpėja. Dar vienas veiksnys – įrengiant mansardas turi būti geras ventiliavimo tarpas tarp skiedrų ir šildymo medžiagos, kad iš apačios neitų šiluma ir netirpdytų sniego dangos, nes tai dar patrumpina tarnavimo laiką“, – sako profesionalas.

Dangos tinkamumo laiką lemia ir pati stogo konstrukcija. Skiedros tinka tik šlaitiniam stogui – ir kuo jis statesnis, tuo geriau: „Galima pradėti dengti nuo 35 laipsnių kampo, bet geriausia 45 ir statesnis.“

Impregnuoti nėra prasmės

Ant stogo suklotos skiedros paprastai neimpregnuojamos ir neapdorojamos jokiais kitais preparatais. „Jautmalkės lėpio“ direktorius pasakoja, kad netgi prašomas projektuotojų impregnuoti skiedras atsisako, nes „žalią medieną tepti chemikalais yra beviltiškas reikalas – pirmas lietus juos nuplauna į kiemą“. „Kitas reikalas, jei impregnuojama skiedrinio stogo apatinė nešildoma dalis, skiedros kaupia daugiau druskos, drėgmės ir patamsėja. Tada iš apačios matyti tamsus stogas. Neimpregnuota skiedra kuo puikiausiai laikosi daug metų“, – pastebėjimais dalijasi meistras.

Kalbėdamas apie baigiamuosius stogo dengimo darbus, L. Bartkus sako, kad skiedromis uždengus tradicinę lietuvišką trobą, lietvamzdžiai paprastai nededami, o sienos apsaugomos plačiomis stogo užuolaidomis, būdingomis tradiciniams lietuviškiems stogams, tačiau jei žmogus pageidauja, šiuolaikiniai pilki lietaus nutekėjimo vamzdžiai meistrui akies nerėžia.

Stogui – penkios drebulės

Jis sako, kad skiedrų danga pirmauja kalbant apie tvarumą ir ekologiškumą. „Visi kalba, kad reikia surišti anglies dvideginį, tai mediena tobula vieta anglies surišimui, mes ją užkonservuojame kokiems 20 metų“, – tvirtina jis. Be to, tai nėra itin didelis nuostolis miškui. L. Bartkus skaičiuoja, kad 1 m2 stogo reikia 0,1 m3 drebulės. Taigi 100 m2 namo stogui uždengti sunaudojama maždaug 2 m3 medienos, arba 5 medžiai.

Tačiau privalu paminėti, kad skiedrų stogas labai degus. Kaip sako pašnekovas, tai viena degiausių stogo dangų, degesnė net už nendrių šiaudų stogą.

Medinės čerpės – vokiška tradicija

Kita medinė stogo danga – gontai, arba medinės čerpės, – Lietuvoje naujas produktas, pas mus atkeliavęs iš vokiškų kraštų. Iš Sibiro maumedžio gontus gaminančios bendrovės „Vlatausa“ atstovas Tomas Taurosevičius sako, kad vokiečiams kelis šimtmečius įprasta danga pastaruoju metu sulaukia susidomėjimo ir Lietuvoje. „Mes gaminame Vakarams, bet vienas kitas lietuvis irgi nuperka. Ypač domisi turintys namus rekreacinėse zonose, kur žmogus renkasi nendres, skiedras arba gontus. Nendrės labai brangios, medinės čerpės kainuoja perpus pigiau, o tarnavimo laikas panašus, todėl žmonės ir renkasi. Be to, nendrinius šiaudus jau visi pažįsta, todėl ieško ir kažko naujesnio, įdomesnio“, – apie lietuvių susidomėjimą gontais pasakoja T. Taurosevičius.

Jis sako, kad „Vlatausa“ – vienintelė tokias čerpes gaminanti įmonė Baltijos šalyse, o gamybos procesas vyksta laikantis senų čerpių gamybos tradicijų. Gaminant čerpes pagrindinis darbas atliekamas rankomis, o mechaninė įranga naudojama tik kaip pagalbinė apdirbimo priemonė. Čerpės nemato pjūklo – kad nebūtų pažeisti sakų latakai ir lentelė nesilankstytų, medis skeliamas.

Geriausiai skyla ąžuolas, maumedis arba drebulė, bet, kaip sako įmonės atstovas, drebulės lentelės išeina trumpesnės. „Standartinės čerpės gaminamos 21, 25, 30, 35 ir 40 cm ilgio. Rusijoje pjauna ir ilgesnes, bet mums to neleidžia medienos savybės“, – pasakoja T. Taurosevičius.

Citata:Čerpės nemato pjūklo – kad nebūtų pažeisti sakų latakai ir lentelė nesilankstytų, medis skeliamas.

Čerpėms gaminti tinka tik A klasės mediena. Lentelės negali būti šakotos, todėl tik 30–40 proc. rąsto virsta stogo danga, visa kita keliauja į malkas arba atliekas. „Todėl ir kaina aukšta“, – aiškina pašnekovas. Jis skaičiuoja, kad 1 m2 stogo padengti aukščiausios kokybės maumedžio čerpėmis kainuoja 46 eurus. Dar visai neseniai ši kaina buvo 33 eurai, tačiau pastaruoju metu, anot T. Taurosevičiaus, dėl pabrangusios žaliavos ir išaugusios paklausos šoktelėjo į viršų.

Reikalauja profesionalumo

„Vlatausa“ stogo dengimo darbais neužsiima, tačiau ir žaliavą, ir dengimo technologiją gerai pažįstantis atstovas pasakoja, kad čerpės trimis sluoksniais tvirtinamos nerūdijančiomis šalto cinkavimo 2,1 cm ilgio vinimis, kad lentelės neskiltų. Pagamintos čerpės išdžiovinamos, tačiau prieš klodami ant stogo meistrai jas parą pamirko vandenyje, kad kalant neliktų tarpelių.

Mediniais gontais galima dengti ne tik šlaitinį stogą, bet ir kitos formos stogą, net fasadą. Tačiau tvirčiausios ir ugniai atspariausios 45 laipsnių kampu suklotos medinės lentelės.

T. Taurosevičius sako, kad medinių čerpių stogas atsparus vandeniui ir pralaidus orui. „Mediniai gontai nepraleidžia drėgmės. Jei kartais taip ir nutinka, tai jau meistrų, o ne čerpių kaltė. Papildomai saugant dangą galima ją padengti reikalavimus atitinkančiu antiseptiku.“

„Vlatausos“ atstovo teigimu, lyjant gontų čerpės pabrinksta ir danga sandariai susiglaudžia. Po lietaus džiūdamos lentelės truputį išsigaubia, taip užtikrindamos prapūtimą ir perteklinės drėgmės pašalinimą. Dėl to, kad dangos mediena „kvėpuoja“ ir montuojant tarp dangos ir stogo konstrukcijos paliekamas oro tarpas, stogas vėdinamas, o tai pailgina jo amžių. Medinių gontų stogas vertinamas dėl natūralumo ir dėl to, kad vasarą medinė danga neįkaista, o žiemą jis sulaiko dalį namo atiduodamos šilumos.

T. Taurosevičius sako, kad maumedžio čerpių stogai ilgaamžiai, tarnauja 100 metų ir ilgiau, tačiau pabrėžia, kad dangos ilgaamžiškumą ir kokybę garantuoti galima tik tuomet, kai ją kloja kvalifikuoti specialistai.