Tradiciniai rąstiniai namai nė iš tolo nepriartėja prie gyvenamiesiems būstams reikalingos A++ klasės. Todėl šiandien dažniausiai statomi kaip laikinam gyvenimui skirtos sodybos.

Tradiciniai rąstiniai namai niekaip neatitiktų nuo šių metų pradžios įsigaliojusios A++ energinės klasės. Net ir prieš keletą metų įvykęs perėjimas nuo B į A klasę rąstinių namų sektoriuje didelių emocijų nesukėlė, kadangi nauji reikalavimai tik padidino ribą, kurios tokie namai ir taip nebūtų pasiekę. Tradiciniu būdu kokybiškai pastatyti rąstiniai namai geriausiu atveju gali tenkinti C energinę klasę.

Tiesa, rąstus kaip statybinę medžiagą įmanoma panaudoti energiškai efektyvių namų statyboms. Kai kada galima dėti dvigubo tašo rąstų sieną, o tarpą užpildyti šilumos izoliacine medžiaga. Vis dėlto tai kainuotų gerokai brangiau. Kitos apšiltinimo rūšys iš išorės ar iš vidaus sumažina vieną pagrindinių tokių namų privalumų – natūralią kaimiškąją estetiką, taip pat užsandarina namą. Rąstinių namų ekspertai pabrėžia, kad toks namas turi būti „gyvas“ – reaguoti į drėgmės pasikeitimus ir „kvėpuoti“, kitaip tariant, sudaryti sąlygas drėgmei tarp sienų judėti natūraliai. Galiausiai, jei vis vien būtų norima statyti šiuolaikinius reikalavimus Lietuvoje atitinkantį rąstinį namą nuolatiniam gyvenimui, tektų ieškoti maždaug 70 cm storio rąstų sienojams. Net jei pavyktų tokių gauti, statybos sąmata būtų neracionaliai didelė.

Tad nenuostabu, kad rąstiniai namai šiandien daugiausia statomi kaip laikinam gyvenimui skirtos sodybos. Iš esmės šiandien savininkas, norintis statytis rąstinį namą gyventi, to padaryti negali.

Rąstinių namų gamintojų asociacijos vadovas Andrius Kerevičius prisimena, kad didžiausias rąstinių namų statybos bumas vyko iki 2008 m. Tuomet buvo itin populiarios kaimo turizmo sodybos ir skubėta pasinaudoti ES parama. Po krizės išseko tiek europinių pinigų srautas, tiek bendrai susilpnėjo statybų sektorius. Šiandien šios srities verslininkus iš esmės palaiko mažesni pastatai, tokie kaip rąstinės pirtelės. Žinoma, tokie namai visuomet buvo gan nišiniai – jiems pastatyti reikia papildomų darbininkų gebėjimų, kurių arsenalas turi būti tuo platesnis, kuo daugiau autentikos ir kokybės siekiama.

Apie rąstinių namų likimą buvo kalbama jau kurį laiką. A. Kerevičius mano, kad tokiems namams ir toliau gyvuoti reikalingi du reikšmingi pokyčiai. Pirmiausia – įteisinti techninius rąstinių pastatų statybos reikalavimus, nes dabar, pašnekovo nuomone, juos stato bet kas. „Antras etapas būtų leisti įteisinti statyti rąstinius namus tam tikrose teritorijose, pavyzdžiui, regioniniuose parkuose, kaimiškose vietovėse ar netoli miško. Jie gali rasti sau vietą. Aš irgi nestatyčiau rąstinio namo mieste, šalia daugiabučių ir modernių pastatų. Manau, kad tokia išimtis turėtų būti padaryta, taip Lietuva galėtų būti dar gražesnė“, – sako pašnekovas.