Projektuodama dviejų aukštų kotedžą Kaune interjero dizainerė Milda Daučiūnienė-Sapiegaitė vadovavosi patogumo ir funkcionalumo principais, atitinkančiais čia gyvenančios šeimos poreikius.

Dizainerė sako, kad projektuojant interjerą įdomiausias iššūkis buvo iš gana nedidelės erdvės „išspausti“ kuo daugiau patogumo. Nors 120 kv. m nėra mažai, šeima su dviem mažamečiais vaikais į rekonstruotas buvusias Šančių kareivines persikėlė iš nuosavo namo, todėl kai kuriuos poreikius teko apriboti.

„Didžiausias poreikis buvo patogumas, norėta kelių svarbių dalykų: didelio valgomojo stalo, daug vietos knygoms, erdvaus dušo tėvų sanitariniame mazge, taip pat papildomos sandėliavimo patalpos“, – pagrindinius šeimininkų reikalavimus vardija M. Daučiūnienė-Sapiegaitė.

Buvusiame buto plane šiuos uždavinius įvykdyti buvo sudėtinga, todėl interjero dizainerė pirminį pakeitė: „Butas pirmame aukšte stipriai perprojektuotas, griautos sienos, keisti įėjimai į pagalbines patalpas, kad atsirastų bendra didesnė erdvė. Antrame aukšte reikėjo kažkaip įkomponuoti erdvų dušą tėvų vonioje, todėl pasirinkta sumažinti laisvą erdvę virš laiptų – ten papildomai išlietos grindys, o kad tokiame gana siaurame „koridoriuje“ virš laiptų būtų jauku maudytis, jis nuo koridoriaus atskirtas ne siena, o matiniu stiklu.“

Nebeliko ir ilgą koridorių prie lauko durų formavusios sienos. Vietoje jos atsirado prieškambarį ir virtuvę skirianti nedidelė sienelė. Kaip sako dizainerė, ji sumažino prieškambarį, užtat padarė daugiau erdvės valgomajame.

Citata:Dizainerė sako būtinai norėjusi išsaugoti didelę arką, paskatinusią šią formą pasirinkti ir kitur – virtuvės sienai ir šviestuvams.

Bute vyrauja žemės spalvos, nuosaikesnės – pirmame aukšte ir drąsiau išsiskleidžiančios – privačiuose kambariuose. Spalvinį toną diktuoja virtuvėje ir vonios kambariuose esančios didelio formato sienų plytelės, kurios, anot dizainerės, skirtingose erdvėse atsiskleidžia vis kitaip. „Pirmame buto aukšte išlaikyti ramesni plytelių tonai, jie perkelti užuolaidoms, kilimui, grindims, baldams. Antrame norėta sodresnio efekto, todėl imta ta pati plytelė, tik derintos prie jos sodresnių tonų, žemiškos oranžinės. Toks derinimas padiktavo ir žaidimą su faktūromis, kad interjeras taptų įvairesnis“, – pasakoja interjero autorė.

Dizainerė sako būtinai norėjusi išsaugoti didelę arką, paskatinusią šią formą pasirinkti ir kitur – virtuvės sienai ir šviestuvams. Perspektyvoje sienos arką perskrodžia balta įstrižainė – plonyčio dažyto plieno laiptų turėklas.

Antrame aukšte – privatūs ir vonios kambariai. M. Daučiūnienės-Sapiegaitės teigimu, vaikų kambariuose daugiausia dėmesio skirta daiktų pasidėjimui ir baldų universalumui. „Galima atkreipti dėmesį, kad ir berniuko, ir mergaitės kambariuose naudotos tos pačios baldų plokštės, tik sužaista rankenėlėmis, kurias vėliau, vaikams augant, bus galima pakeisti. Tai aktualiau mergaitės kambaryje, kur dabar sudėtos rankenėlės gyvūnėliai“, – sako ji. Žaislams ir knygoms skirtos vaikų kambarių lentynos nėra itin brangios, nes šiuos baldus, anot dizainerės, vaikai greitai išaugs, tačiau reguliuojamo aukščio elektriniai stalai tarnaus ištisus metus. „Kiek pavyko, atsižvelgiau ir į abiejų vaikų norus. Berniukas norėjo juodo kambario, mergaitė – kad būtų gyvūnų“, – šypsosi M. Daučiūnienė-Sapiegaitė.

Foto galerija:galerija_001:

Foto galerija.: new_000239019_0

Abiejuose vonios kambariuose vyrauja tos pačios žemės spalvos. „Sienų plytelės, kur buvo įmanoma, maksimalaus dydžio, tai subtiliai prideda prabangos. Kadangi vonios kambariai nedideli, nesinorėjo neutralių plytelių – ryškūs dabartinių plytelių raštai padaro šias, kad ir nedideles, erdves vienu iš buto akcentų“, – paaiškina dizainerė.

Dėl erdvės įspūdžio ir jaukumo interjero autorė nusprendė vonios kambario baldus pakelti nuo žemės ir apšviesti iš apačios. Dėl tų pačių priežasčių grindims parinktos šviesios plytelės.

M. Daučiūnienė-Sapiegaitė džiaugiasi sprendimu dalį laiptinės erdvės skirti tėvų vonios dušui įrengti, todėl vonios kambarys gerokai prasiplėtė.