Tobulai suplanuotas. Funkcionalus. Paprastas. Intriguojantis. Tai tik keletas epitetų, apibūdinančių geriausią konkurso „Tendencijos 2020“ Privatų interjerą, kurį sukūrė „YCL studio“ architektų komanda.

Naujame sostinės daugiabutyje esantis butas nedidelis – kaip tik toks, kokiuose „YCL studio“ komandai patinka darbuotis. Kaip sako studijos architektas ir partneris Aidas Barzda, maži butai yra tokie, kokie yra. Juose nepažaisi su erdve, tūriais ir perspektyva, nepaformuosi aukštesnių erdvių, todėl juos savotiškai sunkiau padaryti įsimintinus.

„Mums labai svarbu buto planas ir funkcija. Nuo plano pradedame ir prie jo daug dirbame. Medžiagiškumas neretai tampa funkcinio plano tęstinumu. Mažame bute planas dar svarbesnis, nes jis turi talpinti labai daug: poilsį, darbą, daiktų laikymą ir viską, kas yra komfortiška buitis“, – sako A. Barzda.

Jis atkreipia dėmesį, kad geriau įsižiūrėjus buto planas atrodo kaip „švarus pliusas“ – vienas padalijimas atskiria bendrą erdvę nuo privačios, o kitas – šlapią erdvę nuo sausos jaukios. „Viskas logiškai ir funkciškai pateisinama. Toks erdvės padalijimas liko tik grindyse, kad erdviškai nesumažintume buto“, – pasakoja vienas iš interjero autorių.

Kurdami interjerą architektai pirmiausia įsiklausė į šeimininkų norus. Jų vizijoje virtuvė-valgomasis turėjo tapti vieta būti kartu ir bendrauti. „Atsisakėme klasikinio valgomojo vietos, kad visi būtų veidas į veidą, akis į akį, ar tu sėdi ir lauki, ar gamini. Visi bendrauja aplink didelę salą, kuri tapo didžiausiu baldiniu tūriu bute. Jis pasiteisino, nes čia ir praleidžiama daugiausia laiko“, – pasakoja architektas.

Pašnekovas sako, kad virtuvės sala, skirtingai nei valgomasis, turi savo numatytą vietą ir tampa buto kompozicijos dalimi – didele, patogia ir įvairiapuse. Norint šiek tiek neutralizuoti didelio baldo tūrį, salos apdailai pasirinktas veidrodis. „Sakyčiau tai visai pavyko, nes, vaikštant aplink baldą, jis tai išnyksta, tai vėl atsiranda“, – sprendimu džiaugiasi interjero bendraautoris. Kadangi erdvėje dominuoja virtuvės sala, svetainėje apsiribota minimalistiniais baldais.

A. Barzda sako, kad mažame bute visada įdomu turėti kažką neįtikėtino. Šiuo atveju tai – milžiniška vonia, kurią jis vadina funkcija ir malonumu viename, ypač aktualiu šaltuoju metų laikotarpiu.

Galvojant apie spalvas ir medžiagas, pirmiausia atsižvelgta į patogumą bei praktiškumą. Įėjus pro lauko duris iš karto patenkama į virtuvę, todėl šiai zonai parinkta praktiška danga – betono mozaikos plytelės. Kaip priešprieša neutraliai pilkai svetainėje ir miegamajame atsirado natūralus ąžuolinis parketas.

Nors visi sprendimai buvo sėkmingai įgyvendinti, interjero autoriams to nepakako. „Galvojome, kas toliau. Yra dvejos durys, daug baltų sienų, jauni šeimininkai. Gal pasiūlyti jiems spalvotus paveikslus, kurie taptų buto dalimi?“ – pasakoja A. Barzda ir prieina prie trečių, niekur nevedančių, durų idėjos, tapusios kertiniu šio interjero akcentu.

Trejos spalvotos durys baltoje sienoje virto trimis spalvotais paveikslais. Architektas sako, kad durys – monolitiniai objektai, kurie turi funkciją. „Net ir tos durys, kurios neatsidaro, nes jų funkcija yra kelti klausimą kodėl. Kodėl jos čia? Kodėl neatsidaro? Tai labai svarbi funkcija. Viskas labai susisieję ir veikia kartu. Jeigu kažką išimtume ar būtume nepadarę, bendras ansamblis subyrėtų“, – pasakoja projekto bendraautoris.

Kas padiktavo netikrų durų idėją? „Stebuklingas skaičius trys, – šypsosi A. Barzda. – Pasakose skaičius 3 dažniausiai simbolizuoja išsipildymą ir nurodo išbandymų ar spręstinų mįslių skaičių. Trejeto derinys dažniausiai skaidosi į du vienodus ir į vieną skirtingą. Pavyzdžiui, trys broliai: du protingi, trečias – kvailas. Iš tiesų visose pasakose jis nėra kvailys, o dosnus, geras, nuoširdus ir kažkiek paslaptingas. Taip ir mūsų durys – dvejos su funkcija, o trečios paslaptingos. Kaip pasakoje, bet neakivaizdu. Juk būtų keista, jeigu interjerą lygintume su pasaka, bet mes lyginame.“

Foto galerija.: new_-50444127_0