Pasaulyje augančios aplinkosaugos ir veganizmo idėjos keičia interjero dizaino tendencijas ir skatina inovatyvių medžiagų bei produktų atsiradimą. Jau ir Lietuvoje.

Veganizmas – ne vien mityba

Terminas „veganas“ priskiriamas 1944 m. Veganų draugiją įkūrusiam Donaldui Watsonui. Iš pradžių šiuo terminu buvo apibūdinami pieno produktų nevartojantys vegetarai. Tačiau po kelerių metų jo reikšmė buvo išplėsta ir veganais imta vadinti žmones, atmetančius visas gyvūnų išnaudojimo formas.

Susidomėjimas veganiška mityba ir gyvenimo būdu ypač ryškiai pastarąjį dešimtmetį pasaulyje smarkiai šoktelėjo aukštyn. Remiantis Maisto standartų agentūros ir Nacionalinio socialinių mokslų tyrimų centro atliktu tyrimu, 2014 m. Didžiojoje Britanijoje buvo 150 tūkst. veganų. 2021 m. sausio duomenimis, šis skaičius išaugo iki 720 tūkst. Panašūs šuoliai fiksuojami ir kitose šalyse.

Tokia didelė veganišką gyvenimo būdą propaguojančių žmonių masė yra pajėgi pakeisti ne tik maisto pramonę. Alternatyvų odos, vilnos, šilko gaminiams ieško drabužių kūrėjai, taikytis prie vartotojų paklausos priversti ir baldų, aksesuarų, namų apyvokos daiktų gamintojai.

Veganizmas nėra vien mitybos tendencija, teigia įvairius dizaino projektus kuriančios studijos „Bompas&Parr“ kūrėjai, prieš keletą metų „Hilton London Bankside“ viešbutyje pristatę veganiškus apartamentus. Visas kambarių interjeras sukurtas nenaudojant jokių gyvūninės kilmės medžiagų: baldai aptraukti iš ananasų lapų gaminama „Pinatex“ oda, svečiai miega ant grikių ir sorų lukštų pagalvių, vaikšto medvilniniais kilimais.

Citata:Vilnoniam pledui pagaminti reikia septynių avių, o prabangiam „Rolls Royce Phantom“ automobilio salonui – devynių karvių odos.

Deborah di Mare, puslapio platformos VeganDesign.org įkūrėja ir interjero dizainerė, žurnalui „Dezeen“ sakė šią platformą sukūrusi edukaciniais tikslais, nes yra įsitikinusi, kad kalbėjimas apie gyvūninės kilmės produktų naudojimą dizaino srityje paskatins daugiau žmonių pereiti prie veganiško gyvenimo būdo. Jos nuomone, gyvūninės kilmės daiktų gamyba prasilenkia su etiketu. Ji pateikia pavyzdį: vilnoniam pledui pagaminti reikia septynių avių, o prabangiam „Rolls Royce Phantom“ automobilio salonui – devynių karvių odos.

Šių produktų kilmė akivaizdi, tačiau statyboms, interjerui naudojame daugybę medžiagų – klijus, dažus, apie kurių sudėtį nė nesusimąstome.

Ieškantiems „teisingo“ pasirinkimo gali pagelbėti gyvūnų teisių gynėja PETA (angl. People for the Ethical Treatment of Animals, liet. „Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais“), kasmet renkanti be žiauraus elgesio su gyvūnais pagamintus dizaino objektus ir namų apyvokos daiktus.

Sprendimai ateina natūraliai

Lietuviškuose puslapiuose informacijos apie veganišką dizainą ir interjerą nėra daug, tačiau veganizmo vertybes pripažįstantys žmonės jomis vadovaujasi ir kurdami savo aplinką.

Gyvūnų gerovės aktyvistė, auGalingos mitybos skatintoja Meda Šermukšnė savo namų interjere neįsivaizduoja interjero detalių iš gyvūnų dalių. Ji pasakoja, kad įsirengdama namus atkreipė dėmesį, kad audiniuose nebūtų gyvūnų vilnos ar odos, o šaldytuvas būtų funkcionaliausias laikyti šviežias daržoves, nes tai vienas pagrindinių jos ir vyro vartojamų produktų.

„Mūsų namuose nerasite gyvūninės kilmės maisto produktų, interjero detalių, namų apyvokos prekių, kosmetikos ar drabužių, nebent turime užsilikusių iš senų laikų, kurių nesinori tiesiog išmesti“, – sako ji. Tokie sprendimai esą atėjo natūraliai, be pastangų, nes, ilgai gyvenant pagal savo vertybes, prie jų prisitaiko ir gyvenimo įpročiai.

M. Šermukšnės nuomone, kalbant apie gyvūninės kilmės produktų atsisakymą, svarbu paminėti, jog daugiausia gyvūnų suvalgoma, o ne sunaudojama interjerui kurti ar kitose srityse, tad efektyviau yra daugiau dėmesio skirti gyvūnams, suvartojamiems maistui. Pagrindinis, varomasis, motyvas atsisakyti gyvūninės kilmės produktų jai – etinės priežastys. „Kitos priežastys, tokios kaip aplinkosauga ar sveikata, yra tik papildomas malonus priedas. Tos etinės idėjos lydi mane kasdien. Atvirai sakant, nebeįsivaizduoju, kad galėtų būti kažkaip kitaip“, – sako gyvūnų gerovės aktyvistė.

Augalinę mitybą skatinanti moteris pastebi, kad pastaraisiais metais susidomėjimas veganizmu Lietuvoje išaugo. Nors svarbiausiu aspektu lieka augalinė mityba, ją džiugina gyvūninės kilmės produktų alternatyvos ir kitose srityse, pavyzdžiui, drabužių pramonėje.

Citata:Kam rinktis produktus, kurie atsirado per kažkieno kančias, jeigu galima turėti tekstūriškai identišką produktą, pagamintą etiškai?

„Tai, kad pasiūla didėja, palengvina veganišką gyvenimo būdą, ir priežasčių rinktis gyvūninės kilmės produktus vis mažėja. Kam rinktis produktus, kurie atsirado per kažkieno kančias, jeigu galima turėti tekstūriškai identišką produktą, pagamintą etiškai? Prognozuoti ateities nesiryžčiau, bet vilčių (ar svajonių) apie veganišką ateitį tikrai turiu! – veganiškos filosofijos ateitimi tiki M. Šermukšnė ir sako, kad kalbėdama apie veganizmą visada stengiasi pakviesti žmones atrasti, o ne kažko atsisakyti. – Palinkėsiu visiems ieškoti naujų derinių, pasidomėti veganiška oda ar kailiu, yra net ir įvairių gražių iš medžių ar augalų padarytų gyvūnų ragų ar iškamšų alternatyvų. Tai namams gali suteikti etiško išskirtinumo“, – įsitikinusi gyvūnų teisių gynėja.

Veganizmas ir stilius suderinama

Studijos „Šilta šiaurė“ architektė Guoda Bardauskaitė sako, kad kol kas neturėjo užsakovų, akcentuojančių veganišką dizainą. „Gali būti, kad net veganiškos filosofijos šalininkai nesusimąsto, jog įrengiant namus taip pat naudojami gyvūninės kilmės arba su gyvūnais testuoti produktai“, – svarsto ji.

Architektės nuomone, Lietuvoje veganų kultūra apskritai dar labai ankstyvos stadijos ir, ko gero, pirmiau reiškiasi per mitybos, drabužių, kosmetikos pasirinkimą, nei įsirengiant namus. „Pradedame žengti pirmuosius žingsnius, atsisakydami demonstruotis odos gaminiais, kailiais ir pradėdami suvokti, jog tai nebėra cool. Veganiškai filosofijai integruoti šimtu procentų ir į visas gyvenimo sritis reikia kiek daugiau laiko, žinių, dažnai ir savarankiško kruopštaus tyrimo, nes pagal nutylėjimą veganinės kilmės produktai dar nėra virtę norma“, – teigia ji.

Architektė įsitikinusi, kad veganizmo filosofija ir stilingi namai visiškai suderinami dalykai, tačiau jiems sukurti reikia daugiau laiko ir energijos – atrasti gyvūnams nekenksmingus gamintojus, formuoti savo įpročius, nepirkti daiktų spontaniškai.

„Įrengiant veganiškus namus, tektų kruopščiai rinktis apdailos medžiagų, baldų, interjero akcentų gamintojus, pasidomėti jų filosofija, išsiaiškinti, ar produktai nėra testuojami su gyvūnais, neturi gyvūninės kilmės medžiagų. Taip pat galbūt kažkuriuos produktus tektų įsigyti užsienyje“, – sako ji.

G. Bardauskaitė svarsto, kad užsakymas sukurti veganišką interjerą nesukeltų problemų ir mažai skirtųsi nuo įprastinio. Ji sako, kad pirmą kartą reiktų laiko atsirinkti gyvūnams nekenksmingus gamintojus, tačiau dėl pasiūlos ji nesibaimina, nes visiems vilnos, pūkų, odos gaminiams siūlomos augalinės arba sintetinės kilmės alternatyvos.

„Dabar yra sukurta inovatyvių produktų, imituojančių gyvulinius, pavyzdžiui, iš grybų gaminama oda. Vis tik manau, jog tikriems veganams nėra aktualu imituoti odą, priešingai – propaguojant šias idėjas svarbu parodyti, kad oda nėra gražu ir kad prabangą galima išreikšti per kitokius simbolius“, – teigia architektė.

Skatina holistinį požiūrį

Architektės nuomone, kuriant tokį interjerą koncentruotis vien į veganiškumą nebūtų logiška. „Pavyzdžiui, jei vietoje vilnos ar šilko naudosime daug sintetikos, veganiškas interjeras nebus sveikas žmogui, o jei labai ypatingus veganiškus dažus gabensime iš kito pasaulio krašto, tai nebus tvaru“, – laikytis holistinio požiūrio skatina G. Bardauskaitė.

Pati būdama vegetare, architektė gyvūninės kilmės produktų pamažu atsisako ir kitur. Ji neabejoja, kad ilgainiui veganiška filosofija tik populiarės, tačiau mano, kad procesas turi vykti pamažu. „Kaip nutarus būti veganu, nėra logiška iškart išmesti visus turimus odinius batus, taip ir pereinant prie veganiškų namų įsirengimo, galima pradėti nesirenkant odinių, kailinių, vilnonių gaminių, o kitus daiktus, apdailos medžiagas rinktis pasveriant daugiau kriterijų, tokių kaip tvarumas, sveikumas“, – sako ji ir džiaugiasi, kad veganai aktyviai propaguoja savo idėjas, nes „paklausa diktuoja pasiūlą“.