Įmantriomis lenktomis linijomis išsiskirianti suomių dizainerio Alvaro Aalto sukurta stiklinė vaza namus puošia net ir be gėlių. Nuo preliminaraus eskizo iki pirmojo gaminio ji pakito nežymiai. Laikas taip pat mažai ją pakeitė – šiandien galima įsigyti atrodančią taip pat, kaip XX a. pradžioje.

Savojos vaza, šiandien geriau žinoma Aalto vazos vardu, jau yra tapusi tikra modernaus dizaino ikona. 1936 m. dizaineris A. Aalto ją pristatė per Karhula-Iittala apdovanojimus, kur laimėjo pirmąją vietą. Ši pergalė iš tiesų reiškė gerokai daugiau, nes nugalėtojas gavo ir galimybę po metų Paryžiaus meno mugėje atstovauti Suomijai – tokia buvo pergalėmis pažymėta Savojos vazos istorijos pradžia.

Niekas tiksliai nežino, kas A. Aalto paskatino sukurti tokios formos vazą, tik spėjama, kad įkvėpimo šaltinis galėjo būti bangelės vandens paviršiuje. Nors mūza tebėra paslaptis, pavadinimo istorija žinoma puikiai. Dizaineris kartu su žmona Aino Helsinkyje dekoravo prabangų restoraną, kuris vadinosi „Savoja“ (Vakarų Europos regionas – red. past.), tad taip pavadino ir vazas, kurios stovėjo kiekvieno staliuko centre.

Kaprizinga vazos forma buvo tikrai revoliucinga ir kontrastavo su to meto dizaine dominavusiomis simetriškomis formomis. Unikalumą vertinęs ir įkvėpimo gamtoje ieškojęs dizaineris laužė nusistovėjusias normas. Standartas A. Aaltui atrodė nuobodus, todėl jis norėjo įrodyti, kad gėles į vazą galima merkti netradiciškai, išsaugant išskirtinumą. Savajos vazoje pamerktos gėlės išlinkdavo ir nukrypdavo į aplink stalą sėdinčius žmones, todėl atrodė neįprastai pagal tuometines komponavimo tradicijas. Masinei gamybai savo dizainą pritaikęs A. Aalto siekė įrodyti, kad ir industrinė produkcija gali būti išskirtinė ir vertinga.

Praėjus beveik šimtmečiui Savojos vazos gaminamos naudojant tokią pat techniką –išpučiamos iš stiklo ir formuojamos specialioje medinėje formoje. Aukštis buvo 14 cm (šiandien jau galima įsigyti ir kito dydžio). Nuo 1937 m. šios vazos gaminamos iš kelių spalvų stiklo: skaidraus, rudo, azuro, žalio ir pilko. Šiandien spalvų spektras dar platesnis. Be to, kasmet pasiūloma ir naujų vazos variantų. Kolekcijoje galima rasti A. Aalto įkvėptų ir „Pentagon Design“ sukurtų daiktų: plieninių dubenų, medinių lėkščių ar sausainių formelių.

Kaip ir prieš šimtą metų, vazas siūlo viena didžiausių Skandinavijos stiklo gamintojų „Iittala“, tačiau jų gamybos formulė nėra paprasta. Sakoma, kad vienai Aalto vazai pagaminti prireikia 10 valandų, septynių meistrų ir 1100 laipsnių karščio.

Citata:Net tuščia vaza yra išskirtinis dizaino objektas, kurį malonu turėti savo namuose.

Takios ir organiškos formos vaza yra pelniusi ne tik dizaino mylėtojų, bet ir profesionalų simpatijas. Skandinaviško dizaino kūrinių prekybos tinklo „Skandium“ savininkė Chrystina Schmidt niekada neslėpė savo susižavėjimo šiuo A. Aalto kūriniu. „Tai klasika, kuriai pavyko įveikti laiką. Pamerkus paprasčiausių gėlių, ji atrodo įspūdingai. Net tuščia vaza yra išskirtinis dizaino objektas, kurį malonu turėti savo namuose“, – yra sakiusi ji.

Ambicingas menininkas A. Aalto kalbėdamas apie dizainą visada tikėjo, kad kūrėjas turi nugalėti laiko keliamus iššūkius ir palikti daiktų, kurie galėtų būti perduodami iš kartos į kartą. Panašu, kad tai jam puikiai pavyko.