Apibūdinant Nelsono platforminį suoliuką, ko gero, galima sakyti, kad jis yra tiek pat kėdė, kiek ir stalas. Šį dizaino objektą, vartydami interjero žurnalus, galite matyti ir koridoriuje, kur jis naudojamas prisėsti, ir svetainėje – vietoje įprasto kavos staliuko. Universalumas ir paprastumas – dvi ryškiausios savybės, kurios įvardijamos apibūdinant šį George‘o Nelsono kūrinį.

Modernizmo atstovas, architektas ir dizaineris, vizionierius – tai tik keletas JAV kūrėjo G. Nelsono apibūdinimų. Vis dėlto kaip ir daugeliu atvejų darbai kalba garsiau. Vienas iš tokių puikiai atpažįstamų šio dizainerio kūrinių – jo vardu pavadintas platforminis suoliukas. Tiesa, galima ginčytis, ar jį reikėtų vadinti suoliuku, ar stalu, tačiau bet kuriuo atveju abi pusės bus teisios.

1946 m. dizaineris šį minimalistinį baldą sukūrė jo paties vadovaujamo žurnalo „Fortune“ redakcijai, tačiau kartu tai buvo pirmasis G. Nelsono baldas, pristatytas „Herman Miller“ kolekcijoje. JAV dizaineriui praktiškumas buvo toks pat svarbus kaip ir grožis, todėl baldą sukūrė į redakciją užsukantiems svečiams, kad šie neužsisėdėtų – paviršius iš lentjuosčių nėra pats patogiausias. Šis dizaino objektas vadinamas Nelsono platforminiu suoliuku, tačiau dažnai pavadinimas trumpinamas paliekant tik Nelsono suoliuką.

Citata:Pats kūrėjas tokį dizainą vadino „sąžiningu dizainu“, kai objekto paskirtis neslepiama po įmantrumu.

Platforminis suoliukas pagamintas iš kieto klevo, lengvumo įspūdį kuria tarp lentų likusiuose tarpuose žaidžianti šviesa. Stabilumo jam suteikia tvirtos sujungtos kojos. Pats kūrėjas tokį dizainą vadino „sąžiningu dizainu“, kai objekto paskirtis neslepiama po įmantrumu.

Pirminė funkcija – prisėsti – šiandien jau yra gerokai išsiplėtusi. Žinoma, jis pasitelkiamas ir tam, tačiau dažnai galima matyti naudojamą ir kaip staliuką, ir kaip lentynėlę meno kūriniams ar televizoriui. G. Nelsono kūrinys savo vietą atranda tiek svetainėje, tiek prieškambaryje, tiek ir kituose namų kambariuose ar net biuruose ir parduotuvėse. Interjere ieškant įvairesnių sprendimų, galima pasitelkti ir du Nelsono suolus – taip sukuriant arba platų stalą, arba ilgą suolą, galutinis variantas priklauso nuo pačių savininkų.

Panašu, kad būtent universalumas ir tapo suoliuko raktu į sėkmę. Reguliariai leidžiamuose „Herman Miller“ kataloguose buvo vis atnaujinama informacija apie šį baldą. 1955 m. buvo rašoma, kad šio objekto istorija jau įrodė, kad tai vienas universaliausių ir verčiausių turėti baldų savo namuose iš visos kolekcijos. XX a. paskutiniame dešimtmetyje buvo nuspręsta pagaminti trijų skirtingų ilgių suoliukus.

Dizaineris G. Nelsonas visuomet siekė būti žingsniu priekyje. Jis tikėjo, kad dizainas – tai atsakas į socialinius pokyčius. Jis ne tik manė, kad gamtoje viskas jau sukurta tobulai, o žmogus tai tik iškraipo, bet ir skyrė didelį dėmesį taršai (ne tik cheminei, bet ir vizualinei bei garso) mažinti.

Kaip ir daugelis G. Nelsono darbų, platformos suoliukas išsiskiria švariomis, tiesiomis linijomis ir yra tikras modernistinio dizaino pavyzdys. Baldo dizainas išduoda architektūrinę kūrėjo prigimtį ir siekį žaisti ne tik išvaizda, bet ir paskirtimi.