Kauno rajone, Nemuno ir Nevėžio santakoje, pirmą jaunos šeimos namą kūrusi interjero architektė Eglė Varapeckytė (studija ON) džiaugiasi, kad, sutapus jos ir užsakovų skoniui ir požiūriui, pavyko sukurti jaukius ir patogius namus. „Medinių žaliuzių saulės metamų šešėlių linkėjimų sulaukiu ir dabar“, – šypsosi ji.

Nedidelį namą Šilelyje įsigijusi jauna šeima namuose norėjo daug jaukumo, baltų sienų teikiančios šviesos ir šilumos suteikiančio medžio elementų. „Norėjome panaudoti betono tekstūros akcentus. Orientavomės į skandinavišką interjerą su pasteliniais prieskoniais. Neapkrautą daiktais minimalizmą. Praktiškumas ir funkcionalumas buvo vienas svarbiausių aspektų kuriant namus veikliems užsakovams“, – sako E. Varapeckytė.

Bendram fonui sukurti interjero architektė pasirinko tris pagrindines medžiagas ir spalvas. Baltą foną kuria šviesiai dažytos sienos, baldų plokštės, baltas matinis šviestuvų stiklas ir buitinė technika. Švelnus kontrastas baltai – medžio tekstūra, atsirandanti grindyse, virtuvės baldų paviršiuose, duryse, žaliuzėse („Domus Lumina“). Trečia medžiaga – betonas – pasirodo plytelėse, židinio apdailoje.

Kaip sako interjero autorė, vieną iš šių trijų medžiagų galima rasti visose patalpose: „Jei miegamajame nėra betono, jo pilkumą atstoja užtiesalai. Taip išgaunamas vientisas interjeras. Tada lengviau žaisti su dekoro elementais: aukso elementai ant šviestuvų ir rožinės kėdės pagyvina patalpas. Juodos kojelės tarytum atkelia medines sėdynes nuo medinių grindų.“

Citata:Šilumą ir teigiamas emocijas skleidžiantis židinys tapo pagrindiniu šios zonos ir visų namų akcentu.

Gyvenamojoje zonoje išsiskiria erdvi virtuvė. E. Varapeckytė pasakoja, kad galimybė patogiai sukiotis virtuvėje buvo vienas pagrindinių reikalavimų derinant šį projektą, nes bekuriant interjerą užsakovai pradėjo užsiimti papildoma veikla – renginiuose prekiauti ledais iš vežimėlio.

Kampinio lango palangė pasitarnauja gilesniam virtuvės stalviršiui, jį pratęsia ir didelė virtuvės sala, todėl virtuvėje pakanka vietos pasiruošti šventėms. „Pasteliniai akcentai valgomojo zonoje labai prisideda ir kuriant reklamas verslui“, – atkreipia dėmesį interjero architektė.

Po darbų šeimininkai gali atsipūsti poilsiui suformuotoje erdvėje su židiniu. „Vos pažvelgus į sofos pusę ir nišą po knygų lentynomis, atrodo, kad viskas toje svetainės pusėje vyksta lėčiau. Vakare užtenka pašvietimo po lentynomis knygai paskaityti ar žvelgiant į židinį pasigrožėti malkų spragsėjimu su vinilo plokštelėmis fone“, – apie ramybe dvelkiantį namų kampą pasakoja E. Varapeckytė.

Šilumą ir teigiamas emocijas skleidžiantis židinys tapo pagrindiniu šios zonos ir visų namų akcentu. Interjero autorė pasakoja, kad jo apdailai buvos skirta itin daug laiko ir dėmesio. Ieškant minkštos ir natūralios medžiagos, pasirinktas natūralaus molio tinkas, o apdailos raštas buvo kuriamas vietoje kaip meno kūrinys. „Iki galo nežinojome, kaip jis atrodys. Išsirinkome vieną iš kelių A2 formato dydžio pavyzdžių, kad susiderintume preliminarius atspalvius ir siūles. Ugnė Kučinskaitė name praleido maždaug savaitę, sluoksnis po sluoksnio tepdama ir džiovindama molį. Rankomis išgautas vaizdas iškart atkreipia dėmesį vos įėjus per duris“, – sako projekto autorė.

Foto galerija.: new_000274442_0

E. Varapeckytė pasakoja, kad sprendžiant, kaip įrengti į antrą aukštą vedančius laiptus, kad nuo virtuvės jų neskirtų siena, buvo kilę daug diskusijų. Laiptų ir turėklų įrengimas pareikalavo ir daug meistro kantrybės, tačiau galiausiai visi liko patenkinti.

Pagrindinis miegamasis – ramus ir minimalistinis, skirtas tik poilsiui. Galvūgalio sienoje iš baldų plokštės suprojektuotas vientisas baldas – sienelė, ant kurios pakabintos spintelės ir pritvirtinta lova su patalynės dėže. „Ilgai svarstėme, kokias drabužinės duris įrengti. Dėl šlaitinių lubų atsisakėme angos iki lubų. Drabužinė nedidelė viduje, todėl stumdomųjų durų variantą irgi atmetėme. Vis tik norėjome išlaikyti ramų ir šviesų miegamąjį, kad tik nubudus nereikėtų žiūrėti į dvejas duris. Baldininkai pasiūlė įstatyti dažyto MDF plokštę. Rankeną suprojektavome frezuotą iki grindų, kad atrodytų tarytum šešėlinė siūlė“, – miegamojo sprendimus komentuoja architektė.

Name įrengti du vonios kambariai. E. Varapeckytė pasakoja, kad jų įrengimą lėmė namų gyventojų įpročiai ir gyvenimo būdas. Mažesniuoju vonios kambariu daugiau naudojasi namų šeimininkas – greitai nusiprausti ryte prieš darbą arba grįžus po sporto, todėl, renkantis apdailos medžiagas, žvilgsnis natūraliai nukrypo į juodą rankšluosčių džiovintuvą, betono imitacijos plyteles. Įrengiant antrame aukšte esantį vonios kambarį, aktyviau dalyvavo šeimininkė, todėl, pasak architektės, ir jo interjeras išėjo moteriškesnis ir šviesesnis, skirtas lėtesniam pasimėgavimui vonia.