„Dabar aš žinau kiekvieną savo interjero centimetrą“, – baigusi įgyvendinti iššūkių kupiną projektą – įsirengti namus sostinės Naujamiestyje, sako dizainerė Veronika Viršičiūtė („Space&Liberty“) ir dalijasi įgyta patirtimi.

Mintis savo buto interjerą nuo idėjos iki apdailos įgyvendinti patiems jai ir draugui kilo dėl karantino ribojimų, nusprendus, kad tai puikus metas eksperimentuoti. Taip pat noras senos statybos name esančiame bute išsaugoti kai kuriuos istoriją turinčius elementus: seną parketą, gipso dekorą, plytų sieną. „Nuo lubų nuėmę gipskartonį, radome senas gipsines rozetes. Nusprendėme lubas palikti taip, kaip buvo suplanuota 1950 m. Supratome, kad šio buto idėja būtų parodyti „tikrų“ medžiagų grožį, istoriją ir sumiksuoti ją su šiuolaikiniais baldais“, – komentuoja V. Viršičiūtė.

Dviejų stilių samplaika

Šiame bute visą laiką gyveno dizainerės šeima – seneliai, vėliau – ir ji pati su tėvais, dar vėliau butas buvo nuomojamas. Pastarąjį kartą remontas darytas 2000-aisiais. „Vonios sienos buvo padažytos violetine spalva, miegamajame kabėjo mėnulis iš gipskartonio, visur geltonas laminatas“, – buvusį interjerą prisimena ji.

Butas prieš rekonctrukciją:

Po 20 metų būstui atsidūrus jos rankose, V. Viršičiūtė nusprendė imtis permainų ir išsikėlė užduotį palikti kuo daugiau autentiškumo ir sutaupyti pinigų. Ji sako, kad šis interjeras kurtas dviem dizainą išmanantiems žmonėms, todėl teko pasistengti ieškant jai ir antrajai pusei tinkančio kompromiso. Pati dizainerė simpatizuoja bohemiškam stiliui, draugui patinka industrinis, todėl buvo nuspręsta šiuos du stilius maišyti. Svarbu ir tai, kad šie stiliai nereikalauja idealiai padarytos apdailos. „Netgi atvirkščiai, jeigu jūsų namuose yra senos, dešimt kartų tinkuotos sienos, matyti skirtingų spalvų tinko sluoksniai ir nutrupėjimai, tokia siena gali būti jūsų buto „perliuku“, – sako dizainerė.

„Perliukų“ paieškos

Tokių perliukų senos statybos bute ji atrado ne vieną, bet kelias iki jų nebuvo lengvas. Remontas prasidėjo nuo funkcinio plano keitimo. Mažą virtuvę sujungus su svetaine atsirado vietos išskleidžiamam stalui – pietums ir stalo žaidimams (parduotuvė „Sofalovakėdėstalas“). „Taip pat norėjome įkomponuoti indaplovę, dėl to teko „priauginti“ gipskartonio pertvarą. Mano manymu, ji įsikomponavo visai gerai ir atskyrė virtuvės ir svetainės zonas“, – pokyčius komentuoja dizainerė.

Išėmusi grindų laminatą, pora rado seną parketą. Nors lentelės nebuvo geriausios kokybės, gerbiant istoriją, didžiąją dalį grindų nuspręsta išsaugoti, išskyrus virtuvės ir vonios zonas, kur senos grindys pakeistos plytelėmis. Sujungimą tarp plytelių ir parketlenčių namų šeimininkai atliko patys. „Tam net nusipirkome tinkamą įrangą. Nesamdėme šiam darbui meistrų, nes pagalvojome, kad niekas nepadarys tokio darbo taip atsargiai, kaip mes patys“, – pasakoja V. Viršičiūtė.

Nudaužę tinką, jie atvėrė plytų sienas. Anot dizainerės, atidengti mūrą nesudėtinga ir nebrangu, tereikia nudažyti tinką ir padengti paviršių gruntu bei laku, kad plytos netrupėtų. Įspūdžiui sustiprinti buvo įrengtas plytas išryškinantis apšvietimas.

Pradėjus „kastis“ iki originalių, statytojų suplanuotų lubų, kai kuriose vietose tinkas ėmė byrėti, todėl nuspręsta jį visai nulupti ir likusią tekstūrą nudažyti juodai. „Baltos lubos pabrėžtų nelygumus, o juoda spalva paslepia visus trūkumus“, – paaiškina interjero dizainerė. Kad butas neatrodytų per tamsus, visos kitos sienos nudažytos baltai.

Balta vyrauja ir vonios kambaryje. Ją paįvairina tapetas su tropiniais augalais – duoklė bohemiškam stiliui.

Naujos buto durys – su stiklais (salonas „AZ durys“), kad dieną net koridoriuje būtų galima nejungti šviesos. Dizainerė atsisakė ir nepatikusių senų radiatorių – juos pakeitė juodais retro stiliaus.

Po remonto namuose atsirado ir „židinys“. „Čia nebuvo židinio, bet mes labai jo norėjome, nes kur ugnis, ten jaukumas. Tikro židinio bute nesumontuosi, bet yra alternatyvų, todėl nusprendėme įsigyti biožidinį, nes jis ne tik turi tikrą liepsną, bet ir truputį šildo“, – sako V. Viršičiūtė.

Baldai įgavo naują paskirtį

Namuose esantys baldai turi skirtingas istorijas. Kai kurie jų nauji, kiti – pirkti iš naudotų baldų parduotuvių ir atnaujinti arba pritaikyti pagal poreikį. „Vonios kriauklei radau komodą iš Prancūzijos. Mes padarėme skyles maišytuvui ir pastatomai kriauklei. Viršutinį stalčių pakoregavome, kad tilptų sifonas. Komodos stalviršis buvo perlakuotas. Komoda vinilinėms plokštelėms atkeliavo iš Vokietijos. Ji nebuvo skirta vinilui ir buvo ruda. Nuėmę dureles, padarėme perskyrimus plokštelėms ir perdažėme komodą juodai. Prie makiažo staliuko stovi nuostabi kėdė „Thonet“, viena mano mėgstamiausių kėdžių“, – pasakoja interjero autorė.

Dizainerė nemėgsta ryškios šviesos, todėl ir jos namuose vyrauja švelnus apšvietimas, nors šviestuvų čia daug ir įvairių: sienų plytų apšvietimas, toršeras, kad neryškiai apšviestų stalą ir fortepijoną, nusprendus vakare pagroti, sieninis šviestuvas prie patefono, stalinis šviestuvas ant komodos. Prireikus apšvietimą galima sustiprinti – įrengtuose bėgeliuose šviestuvų skaičių galima padidinti.

„Dažniausiai dizaineris tik sukuria interjerą ir prižiūri jo statybos eigą. Šiuo atveju aš ne tik sukūriau interjerą, bet ir įgyvendinau jį, sužinojau daug įdomių dalykų, išmokau daug ką daryti pati: dažyti sienas, klijuoti grindjuostes, daužyti tinką iki plytų, šlifuoti grindis ir t. t. Šis kelias buvo labai sunkus, bet kartu ir labai įdomus“, – ypatingą patirtį kuriant savo namus įvertina dizainerė V. Viršičiūtė.

Foto galerija.: new_000260191_0