XIX a. menančio buto pertvarkos ėmusis architektė Gabrielle Toledano sako šeimininkams norėjusi suteikti galimybę gyventi tarsi meno kūrinyje.

Pirmas į architektės G. Toledano kurtą buto interjerą Paryžiuje mestas žvilgsnis priverčia sutrikti: panašų erdvės planą, atrodytų, galėtume pamatyti viename iš garsiųjų Prancūzijos sostinės muziejų ar meno galerijų. Tačiau tai – jaunos šeimos namai. Akį kaustanti instaliacija juose – ne ekspozicijos dalis, o erdvę iš esmės keičianti architektūrinė konstrukcija ir dizaino elementas.

Laisvė sienoms

Iki 2019 m. dizaino studijos „Toledano + architects“ pradėtos ir tais pačiais metais baigtos rekonstrukcijos butas Paryžiaus dešimtajame rajone niekuo nesiskyrė nuo visų kitų tame pačiame pastate buvusių butų. Galbūt netgi visoje gatvėje.

XIX a. viduryje tuomečio Prancūzijos valdovo Napoleono III inicijuota sostinės rekonstrukcija pakeitė ne tik miesto įvaizdį, bet ir paryžiečių gyvenimą. Miesto aikštės ir skverai buvo praplatinti, pastatyti viadukai, tiltai, įvesta kanalizacija, įrengti miesto fontanai ir geriamojo vandens tiekimo tinklas. Išgriovus vingiuotas gatveles ir senus apgriuvusius pastatus, įrengti platūs bulvarai ir didelės aikštės. Gyvenamieji pastatai perstatyti arba iškilo nauji pagal barono Georges-Eugène Haussmanno architektūrinę viziją ir šiandien yra laikomi jo vardu pavadintos renovacijos palikimu.

Į vieną namą buvo pakviesta dizainerė G. Toledano. Trijų asmenų šeimos butas niekuo nesiskyrė nuo kitų ten įrengtų butų: kambariuose švelniai girgždėjo jau nebejaunos parketo grindys, lubos buvo išpuoštos balto gipso lipdiniais, iškišęs galvą pro balkoną galėjai matyti kelias dešimtis tokių pat viena linija išsirikiavusių fasadų. Nepaliesta ši erdvė gyvavo nuo pat XIX a.

Svarbiausia architektės G. Toledano užduotis buvo išlaisvinti butą nuo nedidelių, stačiakampių erdvių, išsaugoti esamus istorinius architektūros elementus ir sukurti naują, šiuolaikinę tapatybę atskleidžiančius galimus erdvės panaudojimo būdus. Galiausiai – pritaikyti butą jaunos šiuolaikinės šeimos poreikiams.

„Aš peržiūrėjau esamos erdvės projektą ir supratau, kad kai kurie elementai labai gražūs ir nėra jokio poreikio juos naikinti, – portalui dezeen.com sakė G. Toledano. – Kita vertus, nenorėjau daryti kompromisų ir įstrigti. Projektas man pasidarė aiškus tada, kai išlaisvinau save nuo apribojimų, kuriuos kūrė buto sienos.“

Vilnijanti pertvara

Architektė nusprendė išsaugoti laikančiąsias ir konstrukcines sienas, bet nugriauti visas pertvaras. Atsiradusią erdvę ji padalino elementu, vėliau pavadintu mediniu kaspinu. Kitaip tariant, siena, sudaryta iš daugybės surenkamų medinių plokščių, nuosekliais posūkiais juosiančia visą butą. Ji apibrėžia ir padalina butą į tris pagrindines erdves: valgomąją dalį, t. y. svetainę ir virtuvę, šeimininkų miegamąjį ir vaikų kambarį. Siena sukuria kiek netikėtas erdves stambiems baldams ir drabužinei, nišas knygų lentynoms, paslepia įėjimus į kambarius. „Šios medinio kaspino vijos pažadina kiekvieno smalsumą ir verčia kvestionuoti erdvę. Buto savininkai stipriai jaučia meną ir dizainą, todėl aš norėjau suteikti jiems gyvenimo meno kūrinyje pojūtį“, – portalui dwell.com sakė architektė.

Medinės kaspino dalys pirmiausia buvo išlietos ir supjaustytos medžio dirbtuvėse, vėliau pervežtos į butą ir ten sujungtos. Konstrukcijai įtvirtinti prireikė visos dienos. G. Toledano neslepia susižavėjimo savo sukurtais kaspino vingiais – jie esą imituoja bangas, sukelia įtampą tik įėjus į butą ir galiausiai atsiveria į erdvų valgomąjį su dideliais langais. Pro juos galima matyti nuostabiai apšviestą Paryžių. Net esant lietingam orui, miestą nudažančiam pilka spalva, bute atsiveriantis vaizdas verčia stabtelėti. „Medinis kaspinas tarsi atveda tave prie lango ir kviečia grožėtis miestu“, – tikina G. Toledano.

Modernusis buržua stilius

Atplėšus žvilgsnį nuo vaizdo lauke, akys tuoj randa begalę kitų žavėjimosi objektų. Ilga medinė juosta yra kiek žemesnė nei buto lubos. Tai, viena vertus, leido kiek atskirti senovinius gipso lipdinius nuo bendro interjero dizaino, kita vertus, jokiais būdais jų neatsisakyti. Barono G.-E. Haussmanno laikus menantys interjero elementai puikiai dera su rafinuoto dizaino baldais svetainėje – japonų baldų gamintojo SANAA suprojektuota kėde be ranktūrių ir dizainerės Patricijos Urquiola stikliniu „Shimmer“ stalu. Medinio kaspino vingius šiame kambaryje atkartoja baldų gamintojo „Ana Roque Interiors“ sofa „Foxy“.

Greta svetainės esančią virtuvę skiria originalus dvipusis židinys. Praėjęs pro jį atsiduri erdvėje, iš pirmo žvilgsnio visai neprimenančioje virtuvės. Į akis krinta tik itin stiprų įspūdį sukeliantis marmurą imituojančia keramine plokšte dengtas darbastalis. Kriauklė, spinta, įvairūs prietaisai ir kiti buities rakandai tūno paslėpti už sulankstomų medinių plokščių, kurios, jei nenaudojamos, paprastai yra uždaromos. Tai leidžia išlaikyti medinio kaspino vientisumą.