Kurdama vilniečių namų interjerą, studija „Toota“ liko ištikima savo stiliui: paprasta, funkcionalu, minimalistiška ir dvelkia Rytais.
Į architektūros ir interjero dizaino studiją „Toota“ kreipęsi užsakovai kurį laiką gyveno Japonijoje. Natūralu, kad šios šalies kultūra, filosofija ir ten įgyta patirtis turėjo įtakos ir namų Lietuvoje interjerui.
Viršutiniame naujos statybos namo aukšte esančio buto interjero projektui neišvengiamą įtaką padarė šlaitinio stogo išvagota erdvė. Studijos įkūrėja, architektė Justė Žibūdienė sako, kad interjero dizaine šlaitinis stogas visuomet reiškia tam tikrus nesklandumus: „Dar nesame matę daugiabučio su šlaitinėmis lubomis, kuriame nebūtų kokių nors bėdų. Labiausiai trikdo netolygiai suvesti kampai, ne vietoje atsiradusios konstrukcijos, nevienodi langų aukščiai ir kitos bėdos. Todėl, kad ir kaip visus žavi didesnė buto erdvė ir aukštesnės lubos, neretai reikia įdėti daug darbo, kad tokioje erdvėje įvestume architektūrinį vientisumą.“
Dėl aukščio svyravimų bute komanda interjere „nubrėžė“ aiškų horizontą. Anot architektės, toks kelias padėjo išgauti vientisumą, o tam pasitarnavo sienų ir integruotų baldų plokštumos. „Šioje situacijoje nemažai sienų išnaudojome integruotoms spintoms ar tiesiog dengėme jas medžio lukšto baldinėmis plokštėmis“, – aiškina pašnekovė.
Šviesi buto erdvė tapo puikiu fonu skirtingoms medžiagų tekstūroms ir faktūroms. Interjere harmoningai susijungė molio tinko apdaila, rankų darbo plytelės, mikrocemento danga, medis, ratanas, linas ir kiti audiniai, keramika, akmuo. Vienintelė intensyvi interjero spalva – mėlyna. J. Žibūdienė sako, kad šią sodrią klientų pageidautą spalvą naudojo ne detalėms, o sienos daliai.
Foto galerija.: new_000281944_0
Griežtos baldų linijos kontrastuoja su interjero aksesuarais. Daug jų pagaminta rankomis. J. Žibūdienės teigimu, griežtų formų visuma interjere sudaro vidinę struktūrą ir tvarką, o „minkštoji“ dalis, t. y. detalės, yra labai archajiškos, netobulos, parodančios savo unikalumą ir medžiagiškumą, tekstūrą. Namuose eksponuojama daug keramikos dirbinių, nes keramika, japoniška kincugio technika – šeimininkės domėjimosi sritis. „Man labai patinka, kai klientai gali savo namų erdvę papildyti rankų darbo daiktais. Galvodami apie interjerą sąmoningai paskyrėme vietą keramikos dirbiniams“, – sako J. Žibūdienė.
Išskirtinis svetainės baldas – sieninė spintelė ažūrinėmis rytietiško stiliaus durelėmis, už kurių įmontuotas televizorius. Nors baldo konstrukcija gana standartinė, architektė prisimena, kad tiek studijos „Toota“ komandai, tiek baldininkams teko gerokai pasukti galvas, kaip viską realizuoti taip, kad nenukentėtų nei vaizdas, nei funkcija.
Minimalistinė linija išlaikoma ir pagrindiniame miegamajame. Per visą sienos plotį suformuota ratano durelių dengiama spinta. Gan netradicinis sprendimas – nuo sienų atitraukta lova (salonas „Subtila“). Dėl tokios lovos padėties apsispręsta pamačius, kad būtent iš šios vietos per langą atsiveria geriausias vaizdas.
Žemiausioje vaikų kambario dalyje interjero autorės suprojektavo spintą ir integravo lovą. Toks funkcionalus baldas padėjo išsaugoti itin svarbią nedidelio kambario erdvę.
Smulkmeniškai suplanuotame vonios kambaryje projektuotojos sutalpino visą „skalbyklą“: skalbyklę su džiovykle, skalbinių rūšiavimo ir sandėliavimo vietą. J. Žibūdienės teigimu, erdvumo įspūdį šioje patalpoje sustiprina ir pastatoma vonia bei kontrastingos spalvos.
Iš interjerą įkvėpusios Japonijos atkeliavo ne tik idėjos, bet ir nuotraukoms mielai pozavęs Šibos veislės šeimos šuo. „Netgi juokavome klientams, kad grindų spalvą prie jos derinome. Iš tiesų tai sutapimas, bet, matyt, taip turėjo būti“, – šypsosi viena projekto autorių (grindys – iš salono „Bonum Wood“).