Vilniaus senamiestyje naujos statybos name esantis butas – užsienyje gyvenančios šeimos namai Lietuvoje. Atsižvelgdama į šeimininkų skonį, gyvenimo būdą ir aplinkos sąlygas, architektė Ieva Prunskaitė („Prusta“) sukūrė elegantiškus namus su išskirtinėmis detalėmis.

Nedideli apartamentai yra naujos statybos daugiabučiame name sostinės senamiestyje. Dauguma buto langų išeina į kaimyninį namą, vienas – į žaliuojančius medžius. Būtent šis žalias vaizdas architektei tapo atspirtimi kuriant interjerą: „Kilo mintis, kad reikia maksimaliai išlaikyti erdvę – nedaryti koridoriaus, miegamąjį kelti į buto galą ir atskirti jį stikline pertvara. Tokiu būdu iš svetainės matyti žaluma už lango. Tai yra pagrindinė šio buto planinė idėja, kuri paskui padiktavo ir virtuvės, ir svetainės vietą.“

Atsižvelgiant į minimalizmą, kokybę ir švarias linijas vertinančius užsakovus, interjere eksponuojami tik išskirtiniai elementai. Visa kita – sutalpinta į sienų plokštumose esančias spintas. Uždaroje spintoje įrengta ir virtuvė. Kai reikia, virtuvę atsidarai. Kai nori svetainės nuotaikos – uždarai, ir erdvė visiškai pasikeičia. Virtuvės siena padalyta į kvadratus. Už jų slepiasi šaldytuvas, indaplovė, kavos aparatas ir spintelės daiktams“, – pasakoja interjero autorė.

Taupant erdvę, prie virtuvės salos prijungtas standartinio aukščio valgomojo stalas. Virš kriauklės ir viryklės esančių spintelių fasadas padengtas skysto metalo dekoru, stalviršiui ir sienelei šeimininkai pasirinko natūralų marmurą. Akmens raštas ir spalva darniai įsilieja į bendrą namų koloritą.

Siekiant aukštesnės erdvės įspūdžio, grindims ir luboms pasirinktos šviesios, sienų plokštumoms – tamsios pilkos spalvos.

Architektė I. Prunskaitė sako, kad, renkantis medžiagas, užsakovei buvo svarbu ne tik vizualumas, bet ir jutiminis momentas – kad liečiant paviršius būtų galima pajusti malonią tekstūrą, medžiagos šilumą, energiją. Atsižvelgiant į tai, spintų fasadas pagamintas iš metalo ir tamsinto ąžuolo, grindys – iš balinto ąžuolo, virtuvėje, vonioje naudotas natūralus akmuo ir marmuras.

„Rinkdamiesi metalą, nusprendėme, kad žalvario ir vario spalvos čia atrodys per saldžiai, todėl pasirinkome oksiduotą plieną. Jo atspalvį pakartoja visas interjeras: maišytuvai, rankenos, šviestuvai. Jis šaltokas, bet šiluma šiame interjere ateina ne per spalvinę prizmę, o per medžiagų faktūrą, natūralumą“, – sako projekto autorė.

Kambarių sienos padengtos dekoratyvia mikrocemento danga. Anot dizainerės, norėjosi, kad jos būtų „minkštesnės“, švelniai kontrastuotų su kitomis apdailos medžiagomis.

Miegamąjį ir virtuvę skiria užuolaidomis („Audrineta“) užtraukiama stiklo pertvara. Taip nedideli apartamentai išlaiko erdvės pojūtį. Be to, iš bet kurios namų vietos galima matyti žaliuojančius medžius. Lengvai krentančios užuolaidos sušvelnina apartamentuose vyraujančias griežtas linijas.

Norint turėti ir dušą, ir vonią, architektė pasiūlė vonios indą statyti miegamajame. Vonios kambarį nuo miegamojo skiria stiklinė žaliuzėmis užtraukiama siena. Tokiu būdu į mažą vonios kambarį patenka dienos šviesos, be to, ir iš čia galima matyti medžius. Po ilgų paieškų vonios kambario sienų apdailai nuspręsta pasirinkti lygias ir frezuotas rusvo akmens plokštes, o grindims baltą šiauštą marmurą.

Mažą vonios kambarį optiškai praplečia lubas siekiantis veidrodis. Šalia jo – grakštus praustuvas. „Kadangi viskas namuose peršviečiama, matomi daiktai turėjo būti labai estetiški. Visi paviršiuje esantys daiktai – vonia, praustuvas, šviestuvai – yra kruopščiai atrinkti, skulptūriški“, – atkreipia dėmesį I. Prunskaitė.

Interjerą užbaigia kruopščiai atrinkti meno kūriniai. Miegamajam užsakovai pasirinko Vlado Oržekausko šilkografijos darbą, šalia tuščios kolonos svetainėje įsikūrė skulptoriaus Aleksandro Šapo sukurtas „Minotauras“.

„Visuomet sakau užsakovams, kad namų išskirtinumas sukuriamas individualiais daiktais, meno kūriniais. Liekna, plastiška, iš visų pusių apeinama skulptūra iš metalo išlieta pagal individualų užsakymą. Kai ji atkeliavo, interjeras tapo tikrai išbaigtas“, – džiaugiasi I. Prunskaitė.