Pandeminiai metai, kai nemažai veiklos vyko nuotoliniu būdu, pakoregavo namų erdves. Darbui ir mokslams vieni skyrė atskirą kambarį, kiti bandė įkomponuoti svetainėje ar miegamajame. Architektė-interjero dizainerė, studijos „Namo DNR“ įkūrėja Aistė Paliūnienė sako, kad, kuriant šią erdvę, svarbiausia atsižvelgti į individualius poreikius ir tik vėliau svarstyti apie estetinius sprendimus. Nors darbo kambario aplinka neturėtų blaškyti, klaidinga galvoti, kad ši vieta nuobodi. Jaukumo ir išskirtinumo jai suteiks subtilūs akcentai.
Mokslams ar darbui skirtos erdvės projektus koreguoja greitas gyvenimo tempas ir pasikeitusi darbo kultūra – vis daugiau žmonių gali dirbti ne tik bet kur, tačiau ir bet kada. Architektė-interjero dizainerė pastebi, kad šiandien nebelieka aiškių ribų tarp darbo ir poilsio vietos bei laiko, o laisvėjant požiūriui į darbą tam skirta erdvė tampa vis lankstesnė, mobilesnė.
„Sėkmingas darbo erdvės projektas – tai harmoningas interjeras, kuriame puikiai išlaikytas santykis tarp patogumo, estetikos ir funkcionalumo, būtent pastarasis ir turėtų būti pagrindiniu elementu. Ne stalo dizainas diktuoja darbo kambario interjerą, o žmogaus poreikiai, erdvės pritaikomumas siekiant juos patenkinti. Tik tuomet išskirčiau erdvės ir baldų dizainą“, – sako pašnekovė.
Patogumui svarbus teisingas erdvės suplanavimas, ergonomiška darbo vieta, baldai, natūralus ir dirbtinis apšvietimas, tinkamas vėdinimas, reikalingų daiktų ir inventoriaus laikymas, sandėliavimas ir daiktų sudėjimo sistema. Išsprendus pagrindinius funkcionalumo aspektus erdvė „tarnauja“ žmogui, o ne žmogus erdvei.
Tebūnie šviesa
Vienas svarbiausių aspektų projektuojant darbo erdvę – apšvietimas, kuris gali būti tiek natūralus (saulės šviesa), tiek dirbtinis (įvairūs šviestuvai). Pasak architektės-interjero dizainerės, ypač svarbu teisingai išnaudoti natūralų apšvietimą, taip tausojama rega, mažiau pavargstama, mažiau išleidžiama elektros sąskaitoms apmokėti. Natūrali šviesa neturėtų erzinti akių, ji turėtų kristi taip, kad rašant ar atliekant užduotis šešėlis neatsirastų ant pagrindinės darbo zonos.
„Jei visgi natūralios šviesos nepakanka arba dirbama tamsesniu paros metu, nepamirškite nusimatyti tinkamo dirbtinio apšvietimo darbo zonoje. Galioja panašios taisyklės kaip ir natūraliam apšvietimui: projektuokite taip, kad nešviestų tiesiai į akis, darbo zona būtų kuo geriau apšviesta, ant jos būtų kuo mažiau šešėlių. Šviestuvo dizainą, šviesos kryptį, srautą, intensyvumą ir jų kiekį lemia erdvė ir darbo pobūdis“, – akcentuoja ekspertė.
Rinkdamiesi LED šviestuvą arba lemputę, ant pakuotės galime pamatyti šviesos spalvos temperatūros žymėjimą. A. Paliūnienė pastebi, kad darbo erdvei apšviesti tinkamiausia 4000–4500 K – neutraliai balta šviesa arba dienos šviesa, ji nemigdo, suteikia energijos ir padeda susikaupti.
Viskas savo vietose
Architektė-interjero dizainerė A. Paliūnienė pabrėžia, kad, teisingai suprojektavus interjerą, tvarką palaikyti tampa daug paprasčiau, todėl svarbu išanalizuoti žmogaus, kuriam skirta erdvė, poreikius, darbo specifiką, reikalingą inventorių. „Jei projektuojant daiktai planuojami ir parenkami konkrečiai erdvei, žmogui ir jo poreikiams patenkinti, nereikia papildomų ar išskirtinių sprendimų. Darbo zonoje turi būti užtektinai erdvės užduotims atlikti, ji neturi būti perkrauta dekoru ir nereikalingomis smulkmenomis, viskas turi turėti savo vietą, dažnai naudojami daiktai – po ranka. Kuo geriau išanalizuosime darbo procesus, inventorių ir matysime patogią ir pakankamą daiktų laikymo vietą bei sistemą archyvuoti, tuo paprasčiau bus palaikyti tvarką“, – paaiškina A. Paliūnienė.
Norintys lengviau palaikyti tvarką darbo erdvėje turėtų vengti tamsių, ypač blizgių, paviršių, taip pat veidrodžių, stiklų. Daiktus verčiau dėti į spintas, komodas, suprojektuotus uždarus baldus, o ne atviras lentynas.
Pirmiausia – patogumas
Jokia erdvė darbui ar mokslams neįsivaizduojama be stalo ir kėdės. Nors renkantis šiuos baldus prioritetas teikiamas patogumui ir funkcionalumui, nemažai dėmesio skiriama ir estetiniams sprendimams. Architektė-interjero dizainerė A. Paliūnienė pastebi, kad vyraujančių dizaino tendencijų kasmet begalė, tačiau šiuo metu ryškiausios dvi – dekoratyvi, įkvėpta Art deco epochos, ir funkcionali, skylanti į skirtingas kryptis: atspindinti Bauhauzo mokyklos idėjas arba sušvelnintą brutalizmą, susipynusį su natūralizmo jaukumu.