Ypatingoje Vilniaus vietoje esantys apartamentai stebina per langus atsiveriančiais vaizdais ir iki smulkiausių detalių nugludintu interjeru. Jo autorė Vaida Atkočaitytė-Dališanskienė vienu džiaugsmingiausių daug darbo ir profesionalumo pareikalavusio projekto momentų vadina atrastą tarpusavio supratimą su užsakovais, kuris buvo „lemiamas veiksnys, atvedęs prie sėkmingo rezultato“.

Ant aukštos kalvos, Misionierių bažnyčios kaimynystėje, esančių apartamentų kūrime interjero architektė dalyvavo vos pradėjus statyti daugiabutį pastatą. V. Atkočaitytė-Dališanskienė sako, kad projektuoti interjerą vos prasidėjus statyboms buvo sudėtinga, nes statinio architektai keletą kartų keitė stogo šlaito aukštį, struktūrą ir langų išdėstymą, o planuojant baldų išdėstymą erdvėje su šlaitiniu stogu, jo aukštis ir struktūra yra esminiai.

Šlaitinio stogo konstrukcija, 6 metrus siekianti erdvė ir per visą butą besitęsiantys stoglangiai lėmė erdvių suplanavimą, interjero koncepciją, inžinerinius sprendimus ir apšvietimą.

Kaip sako V. Atkočaitytė-Dališanskienė, užduotis išsaugoti aukštą aiškios formos buvo viena sunkesnių, nes reikėjo sutalpinti ne tik šio buto šaldymo ir vėdinimo sistemas, bet ir suvaldyti kitų butų einančią tranzitinę inžineriją.

Vėlesniais etapais daugiausia iššūkių kėlė erdvės apšvietimo sprendimai: „Bute beveik nėra lygių lubų, didžioji dalis stogo šlaito yra langai. Teko sugalvoti daug nestandartinių sprendimų: paslėptos LED juostos po langais ar baldais, virtuvės darbastalį apšviečiantys reguliuojami minimalaus dydžio kryptiniai šviestuvėliai bėgelyje, kuris buvo tvirtinamas ant sijos tarp stoglangių. Kadangi stogo šlaitas sudaro dideles plokštumas erdvėje, jas reikėjo apšviesti šviestuvais, kurie erdvei duotų bendros šviesos, tačiau neakintų.“

Daug dėmesio pareikalavo vakare dideliu juodu virstantis stiklinis namo fasadas. Kad sumažintų veidrodžio efektą, architektė LED juosta apšvietė lauko terasą. Tokiu būdu vakare ji susilieja su interjero erdve ir suteikia papildomo jaukumo.

Pasakodama apie apšvietimo įrengimą, interjero architektė sako, kad pirmas žingsnis buvo pagal baldų išdėstymo planą susidėlioti funkcinį apšvietimo sluoksnį. Kitas žingsnis – suteikti tamsioms zonoms, pavyzdžiui, erdvėms po langais, jaukumo ir LED juostomis akcentuoti tam tikrus baldus, daiktus ar architektūrines formas.

Daug dėmesio skirta ir bendram apšvietimui. Didžiulius lubų plotus ir šlaitus architektė pavertė šviečiančiomis plokštumomis, kad erdvė gautų išsklaidytos ir atspindėtos nevarginančios šviesos. „Tam puikiai tiko išskirtinio dizaino itališki šviestuvai, kurie ne tik suteikia bendros šviesos, bet ir tapo vienais pagrindinių erdvės akcentų. Šie šviestuvai tarsi meno kūriniai papildė svetainės ir miegamojo erdves. Virtuvės zonos šlaito apšvietimui panaudoti integruojami šviestuvai, kurie vizualiai atrodo taip, lyg šviestų nišos, prasivėrusios lubose. Tačiau pagrindiniu bendrosios erdvės akcentu vis tik tapo erdvę užpildantis šviestuvas virš valgomojo stalo. Šviestuvo kompoziciją sudaro apie 20 atskirų mažų šviestuvėlių, kurie šviečia ne kaip įprasta žemyn į stalą, o į aukso folija dengtus elementus, nuo jų šilta išsklaidyta šviesa pasklinda ant stalo paviršiaus“, – pasakoja V. Atkočaitytė-Dališanskienė.

Apartamentų apdailai naudotos išskirtinės, kokybiškos ir natūralios medžiagos. Grindys, kai kurios sienos dengtos ąžuolo parketlentėmis, centrinio kubo sienos ir WC tūrio durys dengtos akmens lukšto plokštėmis. Virtuvės baldai pagaminti iš natūralios medžio faneruotės, o virtuvės stalviršis – iš granito.

Planinis zonavimas ir erdvės aukščio struktūra architektei padėjo išskirti vienoje erdvėje esančias virtuvės, valgomojo ir svetainės zonas. Nuo įėjimo siauras aukštas koridorius veda į centre esantį valgomąjį. Šonuose, kur leidžiasi šlaito lubos, išsidėsto virtuvės ir svetainės zona. Namelio formos lubos sujungia koridoriaus zoną ir apriboja valgomojo erdvę.

Apartamentų koloritą lėmė pirminė šio interjero koncepcija, kurios esmė – natūralumas, subtilumas ir ilgaamžiškumas, taip pat išskirtinė erdvė ir vietos kontekstas – senamiestis, kurio vaizdai gan aktyviai dalyvauja interjere ir siejasi su natūraliais, šiek tiek pagesintais tonais.

Dauguma korpusinių baldų integruoti į sienų struktūrą ir nudažyti bendra vientisa spalva. „Išsiskiria tik keletas baldų akcentų: šviečiančios knygų lentynos koridoriuje, taip pat išskirtinis italų gamintojo baldas – plono metalinio karkaso indauja, kuri savo spalva tarsi susilieja su antracito spalvos niša buto centre. Tai tampa vienu pagrindinių akcentų valgomojo zonoje, kur stiklo skaidrumas susipina su antracito spalvos sodrumu bei atsispindinčia miesto panorama“, – išskirtinius baldus akcentuoja interjero autorė.

Metalas – pasikartojanti medžiaga interjere. Koridoriaus zonoje suformuotos perforuotos metalo lakštų lubos, kurių spalva susilieja su lubomis ir sienomis. Anot V. Atkočaitytės-Dališanskienės, šis išskirtinis lubų medžiagiškumas yra ir estetinis, ir funkcinis elementas, kuris slepia buto inžineriją ir suteikia galimybę bet kada prieiti prie ten esančių įrenginių.

Citata:Specialiai šiam miegamajam V. Atkočaitytė-Dališanskienė sukūrė meninę šviesos kompoziciją, simbolizuojančią dienos ir nakties kaitą – saulę ir mėnulį.

Miegamojo sienas interjero architektė išnaudojo nuo grindų iki lubų einančioms spintoms įrengti. Pašnekovė sako, kad visos spintos dalys yra funkcionuojančios, tačiau kai kurios labai aukštai, todėl buvo pagaminti bėgeliai su kopėčiomis, kurios atlieka funkciją ir papildo minimalistinį miegamojo dizainą.

Norint neapsunkinti kambario ir akcentuoti lovą, ji atitraukta nuo sienos ir atsukta į stoglangius, per kuriuos atsiveria senamiesčio panorama. Specialiai šiam miegamajam V. Atkočaitytė-Dališanskienė sukūrė meninę šviesos kompoziciją, simbolizuojančią dienos ir nakties kaitą – saulę ir mėnulį.

Apartamentuose įrengti du vonios kambariai, atliekantys skirtingas funkcijas.

Pasak interjero autorės, pagrindinio miegamojo vonios kambarys – tai individuali šeimininkų poilsio zona. Joje reikėjo sutalpinti du praustuvus, dušą ir vonią, kurios integravimą sunkino šlaitinės lubos. Estetinio išskirtinumo vonios kambariui suteikia praustuvų zonoje naudotos prabangios medžiagos: Patagonijos akmuo, rankų darbo gintarinės ir žalvarinės rankenėlės.

Antrasis vonios kambarys įkurdintas buto centre – juodu akmens lukštu dengtame kube. Jis atlieka svečių vonios kambario ir skalbyklos funkciją. „Pagrindinė užduotis buvo sutalpinti svečių WC, skalbyklą ir numatyti pakankamai vietos susidėti daiktams. Dėl to dalis sienų dengtos baldinėmis plokštėmis, už kurių įrengtos lentynos. Praustuvo sienai parinktos išskirtinės reljefinės plytelės, kurių tekstūrą dar labiau paryškina slystanti šoninė LED šviesa“, – pasakoja V. Atkočaitytė-Dališanskienė.

Apibendrindama projektą, jo autorė sako, kad kuriant šiuos modernius namus pirminė idėja buvo šeimininkų poreikius atitinkantis funkcionalumas. Iš jos kilo estetinė idėja – sukurti subtilią, vientisą, elegantišką ir ilgaamžę erdvę – ir noras, kad interjeras nekonfliktuotų su vaizdais už lango, o kaip tik vienas kitą papildytų.

Foto galerija.: new_000251891_0