Karantino suvaržymai pakeitė mūsų kasdienybę, išlavino kompiuterinius gebėjimus ir iš esmės pakeitė požiūrį į esamus bei būsimus namus.

Sporto salė garaže

Prieš pora metų į naują namą su šeima įsikėlusi vilnietė Renata Riškutė-Skrebūnė pasakoja, kad antroji pandemijos banga paskatino įsigyti seniai atidėliotus pirkinius, įsirengti anksčiau net neplanuotas erdves, o pirmasis karantinas atskleidė netikėtą pomėgį – sodininkystę.

„Visą pirmą karantiną praleidom daigindami ir augindami daržoves. Tai didelis pasikeitimas. Anksčiau sakiau, kad be vejos gyvenime nieko neauginsiu“, – juokiasi ji.

Geriausiu antrojo karantino sprendimu vilnietė vadina garažo dalyje atsiradusią sporto salę. “Taip sutapo, kad sugedo mūsų automobilis, kol laukėm naujo, garažas liko stovėti tuščias. Vieną naktį vyrui sakau, turiu genialią idėją: atskiriam dalį garažo ir darom sporto klubą. Puolėm pirkti plyteles, gimnastikos sienelę, bokso kriaušę – ką pavyko gauti jau beveik pro karantinui uždarytas duris“, – sako R. Riškutė-Skrebūnė.

Be to, kad svečių kambarys virto darbo kabinetu, namo viduje esminių pokyčių neįvyko. Tačiau, kaip sako vilnietė, karantinas privertė atsigręžti į savo namus, parodė jų trūkumus, privertė padaryti tai, ką anksčiau atidėliojo. „Įsirengdami namą pasidarėme tik bazinius dalykus, nesinorėjo visų savo pajamų aukoti vien tam. Norėjosi gyventi, keliauti“, – sako ji. Mažai laiko namuose praleisdavusi šeima per karantiną įsigijo į antrą planą nustumtą gartraukį, rekuperatorių, namai pasipildė šviestuvais, puodais, lėkštėmis.

Keičia ir aksesuarus, ir namus

Namams išaugusį dėmesį mato ir interjero specialistai. „Nesu turėjęs tiek darbo, – atvirai sako architektas Petras Sakalauskas. Anot jo, namai dabar prioritetu tapo net tiems, kurie į juos grįždavo tik pernakvoti ir ypatingu jų patogumu nesirūpino. „Turėjau tokių klientų, kurie, nors ir leido finansai, gyveno visiškai paprastai, keliavo po pasaulį ir namų nesureikšmino. Pandemija juos nori nenori paskatino atsigręžti į namus. Visi pinigai, kurie susitaupė nuo restoranų, kelionių dabar virsta nauja sofa ir panašiai“, – kalba architektas.

P. Sakalauskas sako, kad per pandemiją, kai visa šeima buvo priversta užsidaryti namuose, svarbiausiu dalyku tapo atskirų, privačių erdvių formavimas: “Turėjau užsakovų kurie pageidavo iš trijų kambarių padaryti keturis, kad perspektyvoje vienas kambarys tarnautų kaip vaiko, o šiuo metu kaip darbo kambarys“.

Darbui – bent kampelis

Atsinaujinti namus, mažesnį būstą į didesnį keičiančių klientų pagausėjimą pajuto ir interjero dizainerė Dovilė Sakevičė. „Žmonės ieško būsto, kad būtų bent vienas laisvas kambarys, kad prireikus dirbti iš namų, turėtų asmeninę erdvę. Net ir dviese gyvenantys žmonės nori turėti nors kiek privatumo, kad visą laiką nebūtų bendroje erdvėje“, – sako dizainerė.

Anot D. Sakevičės, dabar net ir mažesniuose namuose bandoma atrasti darbui skirtą kampelį. Darbo vieta – erdvė, apie kurią vis dažniau pagalvojama įrenginėjant ir naujus butus. „Ne visiems patogu dirbti prie to valgomojo stalo, todėl, tarkime, virtuvėje atsiranda sala, kur paruošiame darbo vietą, iš anksto apgalvojame tokius dalykus kaip elektros lizdai ir pan.“, – sako ji.

Atviros erdvės užsidarys?

Interjero specialistai teigia, kad įrenginėjant namus šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama praktiškumui ir funkcionalumui. „Žmonės pradėjo vertini praktiškumą. Jie visą laiką to norėjo, bet kalbant apie dizaino elementus, tai dizaino sprendimai pralaimi prieš praktiškumą. Pavyzdžiui, virtuvės paviršiai. Dabar renkasi tai, ką lengviau prižiūrėti. Tai smulkmenos, bet jos nulemia pasirinkimą“, – kalba D. Sakevičė.

Ar namų išplanavimą keičiantis karantinas nepaskatins madingų atviro plano erdvių užsivėrimo? Architektas P. Sakalauskas neatmeta tokios galimybės: „Didelė tikimybė, kad buvęs populiarus atviras planas užsidarys. Mes vis tiek tos didelės erdvės norėsime, bet funkcija gali nugalėti. Gal atsiras architektūriniai sprendimai, kurie leis vizualiai turėti tą didelį plotą turėti, bet atsiras ir atskira suformuota zona“.

D. Sakevičės nuomone, pagrindinė erdvė, gyvenamasis kambarys, vis tiek išlaikys didžiausią plotą, nes joje praleidžiame santykinai daugiausia laiko. „Žiūrint į prioritetus, žmogus vis tiek pirmiausia įsirenginės bendrą erdvę, o miegamasis, darbo kambarys liks antroje vietoje“, – įsitikinusi ji.

Nauji namai su SPA ir sporto salėmis

P. Sakalauskas pastebi, kad žmonės ėmė dar intensyviau domėtis individualių namų statyba, o jų projektą koreguoja pandeminė patirtis. „Projektuodamas namus pastebiu, kad atsiranda poreikis sporto salei. Jeigu yra finansinių galimybių, žmonės linkę kuo labiau koncentruotis į namus. Gal po penkerių metų vėl viskas keisis, bet dabar, kol patirtis dar nesena, žmonės žiūri kaip visko kuo daugiau turėti namie“, – kalba P. Sakalauskas.

Laisvai pastatomos vonios, dušas, masažinės vonios – tokių namus planuojančių klientų pageidavimų vis dažniau išgirsta ir D. Sakevičė. „Ta pati virtuvė turi būti patogi, nes žmonės daugiau gamins, kad ir namuose būtų ką veikti. Kai kas tikrai pagalvos ir apie sporto salės įsirengimą. Gal projektoriai atsiras. Manau, ši pandemija paskatins išorines pramogas, kurių negauname, kiek įmanoma perkelti į namus“, – kaip atrodys dabar pradedami statyti namai svarsto interjero specialistė.

Ji stebi dar vieną svarbią tendenciją – išaugusį kiemelių, balkonų ar terasų poreikį. „Anksčiau didesnė terasa ar balkonas gal nebuvo taip svarbu, dabar tai didžiulis prioritetas renkantis būstą“, – įžvalgomis dalijasi D. Sakevičė.

Vis dėlto, pastebimai suintensyvėjęs rūpestis savo namais – laikinas, – sako specialistai. „Galim pasakyti, kad artimiausius 3-5 metus žmonės skirs namams daugiau dėmesio nei iki šiol. Vėliau tai užgoš kiti dalykai“, – prognozuoja P. Sakalauskas.