Skambi frazė, kad geriausi dalykai nutinka netikėtai, tikriausiai ne vienam yra pasitvirtinusi. Perfrazuojant – ne tik nutinka, bet ir sukuriami. Šveicarų dizainerio Pierre‘o Jeanneret‘o sukurta Čandygaro kėdė gimė visai netikėtai, o šiandien dėl teisės turėti originalų baldą savo namuose klojamos penkiaženklės sumos.

Kai šveicarų architektas P. Jeanneret‘as 6 dešimtmetyje sukūrė žymiąją Čandygaro kėdę, tikėtina, nė neįtarė, kiek dėmesio ji sulauks ateityje. Ji medžiojama aukcionuose, o Čandygaro miesto valdžia netgi kreipėsi į UNESCO, kad egzemplioriai būtų saugomi ir neparduodami aukcionuose. Supratę kėdžių vertę, miesto atstovai ėmėsi jas rankioti iš visų valstybinių įstaigų, kurioms ji ir buvo gaminama.

Čandygaro kėdės pavadinimas kilo nuo Indijos miesto, kur ji ir buvo sukurta, pavadinimo. Po Antrojo pasaulinio karo P. Jeanneretas atvyko čia prisidėti prie pusbrolio Charleso Edouardo Jeanneret‘o (geriau žinomo Le Corbusier vardu), kuriam buvo pavesta pasirūpinti miesto architektūra. Per tą laiką P. Jeanneret‘as tiek bendradarbiaudamas su pusbroliu, tiek savarankiškai sukūrė ir minimalistinių baldų, tarp jų ir žymiąją kėdę.

Kėdės įkvėpimo šaltinis paprastas – žmonėms tiesiog reikėjo turėti, ant ko sėdėti. Šio baldo dizainas turėjo būti pritaikytas gaminti masiškai, tikriausiai dėl to ji neišsiskiria įmantriomis formomis ar prabangiomis medžiagomis, greičiau priešingai – žavi savo paprastumu.

Manoma, kad kėdės sėkmę lėmė kelios priežastys. Pirmiausia, žinoma, jos funkcionalumas. V formos kojų kėdės konstrukcija pagaminta iš tvirto Birmos tikmedžio, o sėdynė iš nendrių ar odos, gamybai pasirinktos tame regione populiarios medžiagos. XX a. antroje pusėje kėdė buvo gaminama įvairioms valstybinėms institucijoms, naudojama darbo kabinetuose, teismuose, kalėjimuose, mokyklose ir universitetuose, todėl iki šiol pasižymi patvarumu ir patogumu.

Antroji priežastis – didelis įžymybių susidomėjimas šiuo kūriniu. Kai kėdę įsigijo pasaulinio lygio žvaigždės, jos kaina ėmė siekti penkiaženkles sumas. Ko gero, daugiausia dėmesio kėdės sulaukė, kai JAV socialinių tinklų įžymybė Kourtney Kardashian savo namams įsigijo net dvylikos kėdžių komplektą.

Citata:Kėdės be susižavėjimo buvo tiesiog išmetamos, paliekamos gatvėje, parduodamos už kelias rupijas ar, baisiausia, naudojamos vietoje malkų.

Vietos gyventojams ši kėdė kurį laiką nekėlė jokių emocijų. Jos be susižavėjimo buvo tiesiog išmetamos, paliekamos gatvėje, parduodamos už kelias rupijas ar, baisiausia, naudojamos vietoje malkų. Tik XX a. paskutiniame dešimtmetyje iš Paryžiaus antikvariatų į Indiją atvykę meno žinovai pradėjo pirkti išmestas kėdes, kad jas atkurtų ir parduotų meno kūriniams adekvačiomis kainomis. Taip Čandygaro kėdė buvo atrasta iš naujo.

Tokiu paprastu būdu daugelį metų buvusi pamiršta ir nebevertinama kėdė tapo geidžiama ne tik dėl funkcionalumo, bet ir dėl estetinio pasigėrėjimo. Dėmesio sulaukia ir į rinką grąžinami restauruoti originalai, ir neoficialios reprodukcijos. Kaip yra sakęs prancūzų dizaineris Josephas Dirandas, „ji tokia paprasta, tokia minimali ir tokia stipri. Pastatykite vieną kambaryje ir ji taps skulptūra“.