Interjero spalvų pasaulyje taip pat egzistuoja tendencijos. Kasmet jas pristato spalvų institutas „Pantone“ ir didieji dažų gamintojai. Interjero aksesuarų ir baldų parduotuvės vitrinose išstato šių spalvų daiktus, žurnaluose pasirodo dizainerių siūlomų derinių, bet nedaugelis ryžtasi jas drąsiai įsileisti į savo namus.

Baltų sienų poreikis mažėja

„Aš jau nebegaliu atsakinėti į šį klausimą, kaip Marijonas Mikutavičius nebenori dainuoti „Trijų milijonų“, – paklausus, ar mūsų namuose įsitvirtinusi saugi pilka nesitraukia, ima juoktis interjero architektė Vaida Kandratavičiūtė (studija IDAS). Ji sako, kad po truputį spalvų daugėja, bet lietuviai vis dar labai atsargūs, santūrūs ir gana konservatyvūs. Net ir pasiryžę spalvoms, dažniausiai jie renkasi saugų variantą – įsileidžia jas su interjero detalėmis, kurias lengva atnaujinti ir pakeisti. Architektė pasakoja, kad vos susitikus su klientais ir pradėjus diskutuoti apie namų identitetą dauguma nori būti drąsūs ir išskirtiniai. Tačiau vėliau drąsa po truputį blėsta ir pasiliekama prie nuosaikesnio varianto: „Nedaugelį pavyksta padrąsinti ir išlaikyti spalvų, faktūrų energiją. Tačiau baltų sienų poreikis tikrai mažesnis.“

Iš savo užsakovų V. Kandratavičiūtė išgirsta užduotį sukurti ypač praktiškus, nenudėvimus, lengvai prižiūrimus paviršius, nepabostančių spalvų ar tendencijų namus. „Pasakysiu paslaptį: tokie neegzistuoja. Kodėl? Nes mes kaip žmonės keičiamės, augame ir tobulėjame, įgauname naujų patirčių, mus supa kiti žmonės. Jei tai vyksta su mumis, tai turi vykti ir su aplinka, kurioje esame“, – sako interjero architektė.

Ji teigia, kad net gyvendami visiškai klasikiniame interjere po 15–20 metų nuo jo vis tiek greičiausiai pavargsime. Laikydamasi požiūrio, kad iš gyvenimo reikia imti tai, ko nori šiandien, V. Kandratavičiūtė teigia, kad neįmanoma visko apgalvoti į priekį ir visada jaustis vienodai gerai. „Manau, esminis dalykas yra interjero paskirtis ir laiko strategija, t. y. kiek ilgai būste planuojama gyventi. Labai ilgalaikiams sprendimams ypač ryškios spalvos negali būti taikomos“, – sako ji.

Interjero architektė atkreipia dėmesį į tai, kad spalva – tai tik viena bendros koncepcijos dedamųjų dalių, todėl negali būti pati sau. Ji turi būti harmoninga su visuma, joje būti papildanti detalė, gal netgi akcentas, tačiau bet kuriuo atveju būti visuminio interjero dalis.

Esame pernelyg rimti

Svarbu atsižvelgti ir į psichologinį spalvų poveikį. „2020 m. spalvų tendencijose pastebimas psichologine prasme ramių spalvų pasirinkimas. Ugdanti dvasios ramybės jausmą, pasitikėjimą savimi ir ryšį, suteikianti patikimumo ir stabilumo pamatą, elegantiškai paprasta, padedanti susikaupti, skatinanti atsparumą, neagresyvi, suteikianti galimybę atsipalaiduoti – taip „Pantone“ institutas pristatė 2020 m. spalvą PANTONE 19-4052 Classic Blue“, – sako V. Kandratavičiūtė. Jos nuomone, ši spalva puikiai tinka darbo kambariui ar bendravimo erdvei.

Spalvų poveikis žmogui – ištisas mokslas. Architektė sako, kad spalvotyros specialistai analizuoja ne tik psichologinę įtaką, bet ir fizinį akies receptorių prisitaikymą prie vyraujančios spalvos. Esą lengviausiai akis adaptuojasi prie raudonos, todėl jos gana daug prekių ženklų vizualuose. Interjere ją siūloma naudoti maisto gamybos zonoje. Nuvargusios akys mato beveik tik žalias spalvas, todėl gerai taip dažyti poilsio zoną, pavyzdžiui, miegamąjį.

Vis dėlto kategoriškų taisyklių, kokios spalvos kuriame kambaryje turėtų būti, nėra. „Kurdama stengiausi laužyti, o ne laikytis taisyklių. Taip rezultatas išeina įdomesnis“, – šypsosi studijos IDAS įkūrėja. Anot jos, beribę kūrybos laisvę geriausiai atspindi vaikų kambariai, kur viskas spalvota, visko daug ir tai kelia nuotaiką. Jos nuomone, žmonės nori būti be galo rimti ir įsprausti į taisyklių rėmus. Todėl ir namai visi vienodi išeina.

V. Kandratavičiūtė įsitikinusi, kad taisyklės turi būti tik architektūrinėje interjero dalyje, o kuriant interjero koncepciją galima eksperimentuoti, kur norisi ir kiek norisi. „Svarbu viską suvesti į visumą ir suvaldyti. Čia kaip su prieskoniais maiste“, – šypsosi interjero specialistė.

Dizainerę pasirenka spalvų mėgėjai

Namai yra juose gyvenančių žmonių atspindys, todėl interjero architektas, dizaineris turi ne tik šimtu procentų išmanyti savo sritį, bet ir būti geru psichologu, kuris sugeba perprasti savo užsakovą ir jo norus, – įsitikinusi interjero dizainerė Beata Senkevič (studija „Interdio“).

„Galiu pasigirti, kad mane pasirenka žmonės, mėgstantys eksperimentuoti su savo namų erdve ir spalvomis. O aš bandau jas pritaikyti ir integruoti į žmonių gyvenimą. Dabar projektuoju namą, kur žmonės nebijo ir drąsiai kalba apie raudoną spalvą“, – sako interjero dizainerė.

Ji prisipažįsta, jog taip mėgsta spalvas, kad įmanydama galėtų jose maudytis. Anot jos, nors daugumos lietuvių užsakovų skonis vis dar nenutolsta nuo tradicinės formulės „daugiau pastelės, daugiau pilkos ir medžio“, dizainerė džiaugiasi, kad pastaruoju metu atsiranda drąsių, spalvingai gyventi norinčių žmonių.

B. Senkevič ypač didžiuojasi praėjusiais metais kurtu interjeru, kuriame ji išdrįso parodyti visą spalvų galią. „Patys užsakovai yra tiesiog spalvų sprogimas. Jie tikrino, ar sugebėsiu įgyvendinti ir perprasti jų svajones. Kurdama šiuos namus tiesiog „pasileidau plaukus“, – kvatoja dizainerė.

B. Senkevič sako, kad spalvingų namų norėję užsakovai jai pateikė keletą koliažų. Pasitelkusi patirtį, spalvų suderinamumą, stiprių atspalvių atsvarą ir simetriją – tai, kas, jos įsitikinimu, yra esminė interjero projektavimo taisyklė, visas spalvas, medžiagas ir faktūras ji sujungė į vientisą kompoziciją.

Sodri žalia, purpurinė, rudi atspalviai, raštuoti audiniai – spalvos liete liejasi per visas šių namų erdves. Kaip sako dizainerė, net ir užbaigus interjerą namų kūrimo procesas tebevyksta – šeimininkai juos nuolat papildo vis spalvingesniais paveikslais ir aksesuarais.

Eksperimentuokite atsargiai

Interjero dizainerė neišskiria spalviniams eksperimentams tinkamiausios namų erdvės. „Pradedame nuo žmogaus, jo pomėgių ir norų. Vieni mėgsta gaminti, traukia draugus ir savo laisvalaikį leidžia virtuvėje. Tuomet ir eksperimentuosime su virtuve bei valgomuoju. Galime eksperimentuoti ir sanitariniuose mazguose. Tai labai saugu. Tačiau, mano manymu, visuomet turi būti tęstinumas, namai turi būti vientisi“, – sako B. Senkevič.

Jos nuomone, net ir pasiryžus eksperimentams, tai daryti reikia profesionaliai. Didžiausia klaida, kurią daro namus įsirengiantys žmonės, – aklai kopijuoti kitur matytas idėjas. „Kiekviena erdvė yra tokia skirtinga, kad copy paste kartais tik pakiša koją ir rezultatas išeina nepatenkinamas. Vis dėlto reiktų kreiptis į specialistą“, – pataria interjero dizainerė.

Namų koloritą kuria ir interjero detalės bei aksesuarai. Tačiau B. Senkevič nepritaria populiariai nuomonei, kad vienu kitu aksesuaru pagyvinsime blankų kambarį. „Atnaujinkite sofos gobeleną, įsigykite ryškų fotelį, vieną sieną nudažykite šiuo metu jums patinkančia ryškia spalva – turi būti visuma“, – sako B. Senkevič. Šią visumą sudaro ir detalės, atspindinčios žmogaus pomėgius bei gyvenimo būdą. „Drąsiai pildykite savo interjerą ir būsite išskirtiniai“, – pataria ji.