1898 m. Konstantino Korojedovo projektuotą namą architektė Irma Pivo įsidėmėjo dar būdama studentė, kai jis buvo rekonstruojamas. Atnaujinant sostinės senamiesčio širdyje esantį pastatą buvo išsaugota ir atkurta istorinė laiptinė, kuri labiausiai ir sužavėjo jame butą įsigijusią architektės klientę.

Senoje vietoje liko tik miegamasis

Interjero autorė sako, kad pradėjus remontą nuspręsta pakeisti beveik viską – palikti tik įspūdingas dvivėres laiptinės duris, gipsinius lubų lipdinius ir akmenines palanges. „Lubų dekoras lietas jau „mūsų laikais“, jį palikome, o kas neatitiko pagal naują patalpų planą, atkūrėme ir papildėme. Lubų lipdinių raštus ir išdėstymą palikome taip, kaip radome, tik spalvas parinkome ramesnes“, – kalba I. Pivo.

Architektė nusprendė iš esmės pakeisti ir buto planą: panaikinus vieną miegamąjį, padidėjo svetainė. Vietoj virtuvės buvo įrengtas vonios kambarys su langu, o vietoj vonios atsirado drabužinė, pro kurią patenkama į miegamąjį. „Vienintelis miegamasis liko senoje vietoje“, – pakitusį buto planą komentuoja ji.

Didelį dėmesį projektuotoja skyrė vonios kambariui. Ji norėjo, kad ši patalpa būtų kitokia nei įprasta, primintų kambarį. Taip atsirado erdvus vonios kambarys su langu ir krentančiomis užuolaidomis. „Kambarys yra tarsi padalintas į dvi dalis: įėję matome vonią ir kriauklę su veidrodžiu, o už sienučių paslėpėme WC ir dušą“, – paaiškina I. Pivo. Ji atkreipia dėmesį į nestandartinį vonios šviestuvą. Iš gipso pagamintas šviestuvas išjungtas atrodo kaip lubų rozetė, o įjungus šviesos intensyvumą galima reguliuoti pagal nuotaiką.

Ramus, su ryškiais akcentais

Keletą interjero stilių į vieną šiame projekte sujungusi architektė sako, kad visuomet stengiasi išsaugoti tai, kas yra autentiška ir originalu, ir aiškiai parodo, kas yra sukurta nauja.

Istorinio namo buto interjerui ji parinko kokybiškas, kaip pati sako, „tikras“ medžiagas: medį, akmenį, šilką, liną, aksomą, medvilnę. „Šviestuvai dengti tikro vario plokštelėmis. Lubų, sienų lipdiniai sukurti iš gipso. Labai nemėgstu sintetikos. Geriau daryti mažiau, bet kiek įmanoma kokybiškiau“, – savo nuostatas atskleidžia I. Pivo.

Interjero koloritą architektė apibūdina kaip ramų, su keliais ryškesniais akcentais: samanų spalvos lubomis ir pufu svetainėje, variniais šviestuvais, violetine sofa ir užuolaidomis, pilka su rudais ir auksiniais atspalviais miegamajame, ryškiu ciklamenų spalvos foteliu drabužinėje bei pilkais, samanų ir violetiniais atspalviais vonios kambaryje.

„Įdomesnės lubos. Jeigu visas sienas nudažėme įprasta balta spalva, tai jas – keliomis spalvomis: šviesia ir tamsesne pilka, samanine. Nė viename kambaryje nėra baltų lubų. Spalvotų lubų idėją „nusižiūrėjome“ nuo prieš tai šiame bute buvusių“, – sako architektė.

Virtuvė – rytinei kavai

Vonios, virtuvės baldus, spintas architektė projektavo pati: „Norėjome, kad visi baldai būtų įmontuojami, tarsi sienų dalis, todėl juos rinkomės baltus, su įsprūdais. Šis elementas pasikartoja ir grindjuostėse, sienų apvaduose.“

Abipus aukštos svetainės spintos pritvirtinti veidrodžiai slepia lauko drabužių spintą ir barą-indaują. Nors veidrodžiai tonuoti ir puošti ornamentais, jie atlieka ir savo tiesioginę funkciją.

Už sofos esantis valgomojo stalas-pusbaris prireikus atstoja darbo stalą. „Tradicinio valgomojo stalo užsakovė nenorėjo, nes nėra poreikio. Veikli moteris dažniausiai pietauja ir vakarieniauja mieste. Kai kalbėjome apie virtuvės projektą, jos vienintelis prašymas buvo, kad tilptų arbatinukas ir ryte būtų galima išsivirti kavos“, – šypsosi I. Pivo ir priduria, kad valgomojo stalo atsisakyta ir saugant svetainę.

Erdvės neužgožia ir skirtingose vietose išdėstyti staliukai bei pufai. Prireikus juos galima lengvai pernešti iš vienos patalpos į kitą.

Didžiausias iššūkis – pasitikėjimas

Miegamajame architektė išskiria lovą – sako, kad beveik 4 m aukščio patalpose norėjo baldo aukštu galvūgaliu. Ji atkreipia dėmesį ir į užuolaidas su Mikelandželo „Dovydu“. „Jas pamačiusi užsakovė ilgai juokėsi, o po to pasakė, kad būtinai imsime, nes dėl jų kas rytą atsikels su šypsena“, – pasakoja interjero autorė.

Užuolaidas, netradicinės formos svetainės kilimą ji vadina šiuolaikiniais klasikiniais kūriniais. Meno kūriniams prilygsta ir „Catellani & Smith“ šviestuvai. Pamačiusi ir susižavėjusi šiais šviestuvais Milane, I. Pivo sako ilgai ieškojusi tinkamo interjero, o čia jie tobulai tinka.

Projekto autorė sako, kad didžiausiu iššūkiu jai tapo visiškas užsakovės pasitikėjimas – aptarus stilių, biudžetą bei esmines gaires buto savininkė paliko architektę ramiai dirbti. „Kai pirmą kartą susitikome, ji padavė man raktus ir paprašė paskambinti, kai galės kraustytis į savo naujus namus. Pamaniau, kad juokauja, tačiau iš tikrųjų pirmą kartą šeimininkė butą pamatė jau visiškai įrengtą. Jos pasitikėjimas buvo didžiausias iššūkis ir didžiausia laimė. Tikiu, kad jos nenuvyliau“, – šypsosi I. Pivo.