Prieškambaris – puiki galimybė nustebinti svečius šiems vos įžengus pro duris. Šioje kambarius ir lauką skiriančioje patalpoje galima sukurti mažą paveikslų galeriją, pakabinti dėmesį prikaustantį sietyną arba pastatyti jaukų, pasitinkantį ir išlydintį suolelį. Žinoma, viskas priklauso nuo patalpos dydžio.

Apie pagrindinius prieškambario kūrimo ir dekoravimo principus ir taisykles pasakoja dizainerė Eglė Savickaitė (@egles_vizualizacijos). Ji teigia, kad įsirengiant prieškambario erdvę būtina išlaikyti vientisą stilių, harmoniją ir tvarką.

Kas tinka mažam, o kas dideliam

Planuojant prieškambarį labai svarbu iš anksto sudarytas planas. Jame būtina pažymėti, kur statysite sėdimus baldus, dekoro elementus ir kurias vietas skirsite funkcionaliems baldams. Geriausi prieškambariai sujungia abu – estetiką ir praktiškumą.

Projektuojant mažą prieškambarį naujame name ar sename daugiabutyje, kai nėra daug vietos, svarbu tinkamai išdėstyti pagrindines zonas: lauko drabužių kabinimą, batų laikymą, kitų smulkių kasdienių daiktų išdėstymą ir veidrodžio vietą.

Jei nėra vietos sieninei spintai, drabužius galima kabinti ant pastatomos atviros kabyklos ar net naudoti kabliukus ant durų. Galima pasirinkti suoliuką su daiktadėžės funkcija ir viduje laikyti sezoninius šalikus, pirštines ar kitus smulkius daiktus. Mažoje erdvėje yra būtinas nedidelis staliukas ar konsolė. Virš jos galima pakabinti veidrodį, stalčiuose laikyti raktus ar akinius nuo saulės, o apačioje padėti stilingą pintą krepšį šlepetėms ar skėčiams. Jei telpa sieninė spinta, ją geriau pasirinkti su veidrodinėmis durimis, taip vizualiai padidinsite erdvę.

Erdviame prieškambaryje galima suplanuoti didelę spintą su dviem atskiromis zonomis – svečių ir šeimininkų drabužių kabyklomis. Labai patogu turėti sieninę spintą su balde integruotu suoliuku. Apačioje dažniausiai laikomi batai, virš minkštasuolio galima numatyti minkštą sieninę plokštę arba didelį veidrodį. Virš sėdimos dalies galima įtaisyti kabliukus lauko drabužiams, tačiau tokį sprendimą klientams siūlau retai, nes atviri drabužiai vizualiai suteikia triukšmo ir chaoso įspūdį.

Be sieninės spintos, prieškambaryje visada patogu turėti konsolę. Jei esate minimalistas, rekomenduoju konsolę su stalčiais ir tokius kasdienius daiktus kaip raktai, piniginės ir kt. laikyti stalčiuose. Ant konsolės reikėtų išdėstyti tik kelias minimalias dekoracijas – stilingą vazą su augalų kompozicija ar namų kvapą. Nereikia pamiršti sieninio veidrodžio, paveikslų ar įspūdingo dydžio plačialapio augalo.

Jungtis su bendru interjeru

Prieškambaris yra kur kas daugiau nei kelio į kitas patalpas pradžia – jis funkcionuoja kaip perėjimas tarp pasyvios ir aktyvios erdvės. Prieškambaris turi būti ramus, harmoningas, bet kartu viliojantis ir kviečiantis užeiti.

Jungiamąja dalimi tarp prieškambario ir bendros gyvenamosios erdvės dažniausiai tampa durys, tačiau vis daugiau klientų prašo ne uždarų, o stiklinių durų-pertvarų, kad į bendrą erdvę patektų kuo daugiau natūralios dienos šviesos. Tokios durys ne tik puošia erdves, suteikia išskirtinumo, bet ir sulaiko šaltį žiemą.

Kai kuriuose namuose vietos atskiram tambūrui neužtenka, iš lauko išsyk patenkama į koridorių ar net gyvenamąjį kambarį. Tokiais atvejais zonoms atskirti rekomenduoju numatyti dekoratyvinę pertvarą iš medžio tašelių ar sukurti unikalų raštą iš metalo. Įdomesnis sprendimas – pertvaroje suformuoti uždaras arba atviras lentynas. Taip siena ir atliks funkciją, ir bus išraiškinga.

Jungtis su bendru interjeru

Prieškambaris yra kur kas daugiau nei kelio į kitas patalpas pradžia – jis funkcionuoja kaip perėjimas tarp pasyvios ir aktyvios erdvės. Prieškambaris turi būti ramus, harmoningas, bet kartu viliojantis ir kviečiantis užeiti.

Jungiamąja dalimi tarp prieškambario ir bendros gyvenamosios erdvės dažniausiai tampa durys, tačiau vis daugiau klientų prašo ne uždarų, o stiklinių durų-pertvarų, kad į bendrą erdvę patektų kuo daugiau natūralios dienos šviesos. Tokios durys ne tik puošia erdves, suteikia išskirtinumo, bet ir sulaiko šaltį žiemą.

Kai kuriuose namuose vietos atskiram tambūrui neužtenka, iš lauko išsyk patenkama į koridorių ar net gyvenamąjį kambarį. Tokiais atvejais zonoms atskirti rekomenduoju numatyti dekoratyvinę pertvarą iš medžio tašelių ar sukurti unikalų raštą iš metalo. Įdomesnis sprendimas – pertvaroje suformuoti uždaras arba atviras lentynas. Taip siena ir atliks funkciją, ir bus išraiškinga.

Norint vientisumo visame name, rekomenduoju prieškambaryje naudoti tas pačias spalvas, tekstūras ir baldų medžiagas kaip ir kitose kambarių zonose. Jungiamąja apdailos ar baldų grandimi dažniausiai tampa sienų dažai, ta pati grindų danga ir baldinės plokštės. Jei esate išraiškinga asmenybė, nebijanti drąsių sprendimų, tambūras gali būti ta zona, kurioje galima eksperimentuoti su ryškiomis spalvomis, raštais ir faktūromis.

Praktiškumas – privalomas

Prieškambaris turi būti išdėstytas praktiškai. Jį projektuojant reikia pagalvoti apie tai, kur kabinsime paltą, ar reikia vietos raktams, ar prieš išeidamas iš namų mėgstu pažvelgti į save. Jei taip, ar pakanka veidrodyje matyti tik veidą, ar reikia viso ūgio. Kur laikys

iu skėčius? Ar reikalingas suoliukas nusiaunant batus? Kur laikysiu kasdienius batus? Jei turiu dviratį, kur jį pasilikčiau koridoriuje?

Visi šie klausimai gali skambėti paprastai, tačiau iš tikrųjų ne visi žmonės juos apgalvoja planuodami namų prieškambarį. Pamiršus bent vieną punktą, vėliau kasdienybė gali tapti ne tokia praktiška. Visi žinome, kad tambūro zonoje erdvė būna gana ribota, todėl planavimas yra būtinas.

Net ir maža erdvė gali būti gyva

Namai – tai ne vieta, o jausmas. Nereikia pamiršti, kad įėjimo zona yra ne tik matoma, bet gali būti ir užuodžiama. Tinkamai parinkti kvapai namuose taps puikiu interjero aksesuaru ir padės sukurti malonią atmosferą bei jaukumą.

Augalai šioje zonoje taip pat yra labai geras ir nebrangus dekoro elementas. Nedidelė palmė ar fikusas, įdėtas į stilingą pintą krepšį, gali tapti visos zonos puošmena.

Ryškus akcentinis arba jaukus, ramių spalvų kilimas taip pat gali įnešti daug gyvybės ir jaukumo erdvei.

Žinoma, persistengti tikrai nereikia, tačiau net ir kelios kuklios smulkmenos gali ženkliai pakoreguoti bendrą atmosferą – labai tikėtina, jog tuomet ir užsukę svečiai jausis laukiamesni.

Atviros kabyklos ar uždaros spintos?

Siekiant vizualinės tvarkos ir erdvės pojūčio, rekomenduoju prieškambaryje kuo daugiau uždarų spintų. Be to, jei pasirinksite veidrodinį durų fasadą, uždaros spintos gali tapti dideliu sieniniu veidrodžiu.

Visada jaukiai ir patraukliai atrodo uždaros spintos, suprojektuotos su siauromis atviromis nišomis. Atviros lentynos baldui suteikia grafikos ir gyvybės, yra patogi vieta smulkioms detalėms susidėti.

Jei name ar bute nėra atskiro sandėliuko, o prieškambario spinta yra pagrindinė, joje būtina numatyti vietos dulkių siurbliui ar šluotai.

Jei esate smulkmeniškas ir norite, kad tambūro erdvė neatrodytų per daug griežta ir minimalistinė, galima rinktis atviras lentynas ir drabužių kabyklas. Jos kainuoja mažiau, tačiau sukuria daugiau chaoso. Patariu nepamiršti palaikyti tvarkos ir daiktams susidėti naudoti vienodas dėžutes ir krepšelius.

Venkite tamsių spalvų

Prieškambaryje patarčiau vengti tamsių spalvų ir medžiagų. Norint sukurti erdvės įspūdį, rekomenduočiau rinktis šviesių spalvų sienas ir baldus. Kadangi prieškambaris yra gana judri erdvė, čia reikėtų parinkti lengvai plaunamus dažus ar kitą lengvai prižiūrimą ir nuvalomą sienų dangą, pavyzdžiui, dekoratyvų betoną. Ten, kur numatytas suoliukas, rekomenduočiau rinktis tekstūrinę sienų apdailą, taip siena dėvėsis lėčiau.

Kalbant apie baldus, praktiška pasirinkti šviesaus medžio ar betono dekorą, ant jo mažiau matyti pirštų atspaudai, palyginti su vientisos spalvos plokštėmis.

Dažnai daroma klaida – atsisakyti tambūro ar erdvesnio holo dėl didesnio gyvenamojo ploto. Tambūre turi būti tiek vietos, kad 2–3 žmonės galėtų patogiai atsisėsti ir nusiauti ar apsiauti batus netrindami sienų. Išplėtę tambūrą, tarkime, jį sujungę su koridoriumi, turėsime atskirą patalpą, kuri išlaikys komfortišką mikroklimatą namo viduje ir padės palaikyti bendrą namų tvarką.

Grindys – atsparios purvui

Grindys tambūre turėtų būti atsparios purvui, drėgmei ir įvairiems įbrėžimams. Taip pat labai svarbus niuansas – grindų priežiūra, tad geriausia rinktis tokias, kurias paprasta ir nesunku valyti.

Grindims galima parinkti daugiasluoksnę grindų dangą – vinilą. Medžio rašto vinilas suteikia šilumos, jaukumo ir praktiškumo. Vinilinė grindų danga yra tinkamas pasirinkimas šeimoms, nes ši tvirta danga nereikalauja daug priežiūros, netraukia dulkių, nesugeria kvapų ir skysčių.

Šiuolaikinės laminuotos grindys yra ganėtinai atsparios ir išvaizdžios, todėl drąsiai gali būti naudojamos ir tambūro zonoje. Laminatas turi didžiulį raštų, spalvų, matmenų pasirinkimą už prieinamą kainą. Šias grindis nesudėtinga pakloti, jos lengvai prižiūrimos.

Tambūro zonoje galima parinkti plyteles, kurios sukuria prabangos ir nuostabos efektą į namus įžengusiems svečiams. Tai yra praktiška, nes plytelės yra ilgaamžės ir, palyginti su parketu, reikalauja mažiau priežiūros. Plytelės atrodys itin natūraliai, jeigu parinksite tinkamą marmuro, betono ar medžio raštą.

Keli šviesos šaltiniai

Viena dažniausių klaidų – naudoti vieną šviesos šaltinį, dėl kurio baldai ir interjero detalės atrodo niūriai, o baldų ir dizaino privalumai neišryškinami.

Apšvietimas turėtų būti planuojamas siekiant galutinio tikslo – suteikti malonią atmosferą erdvei ir išryškinti baldus ar kitas detales. Pirmiausia vertėtų pagalvoti apie bendrą apšvietimą, kuris maksimaliai apšviestų visą erdvę. Tai galėtų būti didesnės apimties šviestuvas kambario centre arba keli taškiniai įleidžiami LED šviestuvai. Neretai klientai prašo numatyti ir paslėptą LED apšvietimą perimetru, tokia šviesa sukuria paslaptingumo ir privatumo jausmą. Be bendro apšvietimo, svarbu numatyti gerą veidrodžio apšvietimą. Tam tinka perimetrinis apšvietimas arba sieninis šviestuvas viršuje. Paskutinis etapas – dekoratyvus apšvietimas paveikslams, meno kūriniams ar baldams, kuriuos norisi pabrėžti.

Jei yra galimybė, reikėtų numatyti apšvietimą ir spintoje – patogu, jei šviesa įsijungia tik atidarius spintos duris.

Dėmesys laiptams

Prie įėjimo esantys laiptai ne tik atlieka savo tiesioginę funkciją, bet ir gali papuošti interjerą. Laiptai ne turėtų konkuruoti su interjeru, o harmoningai įsilieti į aplinką, todėl jiems rekomenduoju naudoti tą pačią grindų dangą kaip visame name. Pagrindine laiptų apdailos medžiaga lieka medis. Pakopoms rekomenduoju rinktis tvirtą ąžuolo arba uosio medieną. Ta pati mediena paprastai yra naudojama ir turėklams, porankiams.

Erdvę po laiptais galima išnaudoti sutalpinant tam tikrus daiktus. Po laiptais puikiausiai tilps įvairios gilios lentynos ar ištraukiami stalčiai, kuriuose patogu laikyti batus, rankines. Taip pat šioje zonoje galima suprojektuoti jaukią sėdėjimo funkciją – minkštą suoliuką ir šalia numatyti mažą bibliotekos zoną.

Kam netaupyti?

Labai svarbu iš karto nustatyti biudžetą, kurį planuojama skirti prieškambario interjerui ir baldams. Tai lems, kokius dalykus ir kokią kainų kategoriją galima sau leisti.

Rekomenduočiau netaupyti kokybiškoms grindims, kadangi prieškambaryje jos labiausiai braižosi, purvinasi ir dėvisi. Taip pat nuo jų priklauso kitų greta esančių patalpų švara.

Reikėtų atsakingai planuoti ir netaupyti prieškambario spintai, rinktis erdvei pritaikytą maksimalių gabaritų baldą. Suplanuoti gan daug vietos pakabinamiems drabužiams, tačiau nepamiršti ir stalčių bei kitų uždarų lentynėlių.

Jei yra tikslas, kad prieškambaris paliktų nepamirštamą įspūdį, šioje vietoje galima pastatyti išskirtinį dizainerio kurtą baldą, pavyzdžiui, rankų darbo suoliuką ar konsolę. Arba pakabinti garsaus menininko sukurtą paveikslą, kuris maloniai pasitiks grįžtant į namus.