Epizodinius vaidmenis vonios kambario apdailoje iki šiol vaidinęs natūralus medis šiandien vis dažniau atlieka pagrindinį vaidmenį. Baldai, grindys, netgi dušo kabina – atrodo, šiai medžiagai nebėra jokių tabu.
Architektės Olgos Voišnis („Very Good Architecture Company“) nuomone, natūralus medis daugeliui siejasi su jaukumu ir šiluma, todėl vonios kambaryje jis yra puiki atsvara įprastoms vonios kambario apdailos medžiagoms – natūraliam ar dirbtiniam akmeniui.
Naudojamas nuo seno
Nors medžio apdaila vonios interjere pastaruoju metu yra neretas pasirinkimas, architektė teigia, kad šioje erdvėje medis nėra naujovė: Rytų kraštuose mediena nuo seno naudojama ne tik gyvenamuosiuose kambariuose, bet ir pirtyse bei vonios kambariuose. „Pavyzdžiui, Japonijoje ši apdaila naudojama onseno tipo viešosiose ar privačiose pirtyse, Skandinavijoje natūralus medis populiarus saunų apdailai ir kt.
Palyginti su akmeniu, medžio apdaila nėra ilgaamžė. Veikiamas drėgmės, temperatūros, jis praranda savo pirminę išvaizdą, todėl, norint pailginti jo naudojimo laiką, vonios kambariuose paprastai naudojama dideliu karščiu apdorota termomediena arba tokia „riebi“ tropinė mediena kaip tikmedis, dėl atsparumo vandeniui naudojamas laivams statyti.
O. Voišnis nuomone, natūralus medžio grožis, suvokimas, kad nieko nėra amžino ir kad laikui bėgant medžiaga kis, reikės ją atnaujinti arba susitaikyti su nublukusia spalva, nelygumais, įtrūkimais, galbūt ir yra viena iš šios medžiagos pasirinkimo priežasčių. Ji svarsto, kad natūralios apdailai naudojamos medienos kismas lėmė ir išpopuliarino vabi-sabi ar japandi stilių. „Pirmasis – japonų estetika paremtas stilius, akcentuojantis netobulumo tobulumą – grožį, randamą gamtoje, kuris paremtas nelygumu, netobulumu. Antrasis – japonų ir skandinavų stilių samplaika, kuriai būdingas minimalizmas, neutralūs tonai ir natūralios medžiagos“, – paaiškina architektė.
Tinka ir dušo kabinoms
Kalbėdama apie medžio panaudojimo vonioje galimybes, O. Voišnis sako, kad dažniausias pasirinkimas – medžio apdaila vonios kambario baldų fasadui: praustuvo baldas, nišoje įmontuotos spintelės, lentynos. Tačiau tai ne riba – medžio apdaila gali būti naudojama sienoms, taip pat dušams. „Dušo zonoje – ant sienos ar ant grindų – gali būti numatyti mediniai termomedienos tašelių padėklai. Tuo pačiu medžiu gali būti apdailinta ir vonia (grįžkime prie istorinio Rytų konteksto – daugumoje privačių onsenų, įrengtų šeimos verslo nedideliuose viešbučiuose, vonios, į kurias nuolat teka karštųjų versmių vanduo, yra apdailintos medžiu)“, – sako ji.
Vis dėlto tam tikrų apribojimų yra: baldų stalviršiui naudojamas tik medžio masyvas – natūralus lukštas nėra tinkamas sprendimas vietoms, kurios turi tiesioginį sąlytį su vandeniu.
O. Voišnis teigimu, medis – universali apdaila, kurios nereikėtų sieti su vienu ar kitu stiliumi. „Spalvinė gama, raštų įvairovė gali atspindėti vieną ar kitą interjero kryptį, kurią nori pabrėžti ar sukurti interjero architektas, tačiau pati medžiaga yra neutrali, lygiai kaip ir natūralus akmuo ar natūralūs audiniai: linas, vilna ar šaltesnės natūralios medžiagos – betonas, stiklas, metalas.“
Svarbu nepadauginti
„Very Good Architecture Company“ architektės nuomone, medis vonios kambariui suteikia šilumos, jaukumo, natūralumo įspūdį, be to, leidžia kurti vientisą visų namų interjerą.
Tai – universali, prie kitų medžiagų lengvai derinama medžiaga. Paklausus, kaip skoningai integruoti medį interjere, O. Voišnis sako, kad bendros taisyklės nėra: „Viskas priklauso nuo idėjos ir to, ką norima pabrėžti, akcentuoti, koks spalvų, ritmo, paviršių tarpusavio derinys.“
Vis dėlto, kad ir koks patrauklus medis būtų, jo perteklius gali atrodyti nepatraukliai. Pašnekovės manymu, nusprendus apdailai naudoti medį, svarbu ieškoti santykio tarp lygių ir nelygių paviršių, stambaus ir smulkaus mastelio (ritmo), santykio tarp skirtingų spalvų – akcentinių ir antrojo plano, taip pat kurti erdvę, apžvelgiant jos visumą, neskaidant jos plokštumomis, o vertinant kaip vientisą – trimatę visumą.
„Skirtingų medžiagų tarpusavio santykis gali labai sėkmingai pabrėžti vienos ar kitos medžiagos savybes, jas paryškinant ar niveliuojant priklausomai nuo galutinio sumanymo“, – apie skoningą medžio integravimą interjere sako architektė.