„Įsivaizduokite namus, į kuriuos įžengęs pasijunti lyg kitame pasaulyje. Kur tik eisi – ten nauja istorija, kur bepažiūrėsi – ten akis nustebins netikėti deriniai. Detalių tiek daug, kad sunku suvokti, bet visa gausa susijungia taip, kad atrodo, jog nė vieno elemento nesinori išimti“, – kviečia interjero dizainerė Gailė Valuntaitė („Gailė Designs“). Ji detaliai pasakoja apie populiarėjantį interjero dizaino stilių – maksimalizmą.

Maksimalizmas – minimalizmui atvirkščias stilius. Kai minimalistiniame interjere drąsiai garbinamas mąstymas „less is more“ (liet. mažiau yra daugiau), maksimalistai garsiai sako „more is more“ (liet. daugiau yra daugiau). Šiame stiliuje atsisakoma visų griežtų taisyklių. Vietoje to priimami drąsūs sprendimai, ištrinamos ribos tarp realybės ir fantazijos. Labiau nei bet kuriame kitame stiliuje, maksimalizme yra vietos pasireikšti drąsiausioms idėjoms ir autentiškumui.

Ištakos siekia baroką

Maksimalizmas kaip stilius neturi specifinės eros ar išpopuliarėjimo laikotarpio. Vieni jo priešistorę sieja su Viktorijos era, kiti – netgi su baroku. Sakyčiau, kad dabar išgyvename modernų maksimalizmą. Jo pradžia buvo XIX a. pabaiga, kai vis daugiau vizualiojo meno kūrėjų pradėjo rinktis sodrias spalvas ir raštus savo darbuose. XX a. pradžioje ši tendencija perėjo į mados ir interjero pasaulį. Aštuntajame dešimtmetyje daugelį sužavėjo Memfio interjero stilius, kuriam būdingos ryškios spalvos ir geometriniai raštai. Šio stiliaus elementus matome ir dabar, kai norima sukurti maksimalistinę erdvę.

Nors maksimalizmas turi gilias istorines šaknis ir anksčiau buvo siejamas su turtais bei noru pasirodyti, dabar tai pasikeitė. Viktorijos eroje tai buvo aukso, išskirtinių meno dirbinių, itin prabangių detalių ir audinių kupinas interjeras. Dabar maksimalizmą kuria ieškantys saviraiškos ir norintys tai perteikti savo interjere. Žmonės vartoja sąmoningiau ir vis drąsiau renkasi naudotus baldus. Pas sendaikčių pardavėjus jų galima rasti autentiškų ir vertingų.

Nuo sovietmečio, kai iš to, kas turima, namuose buvo kuriamas „sovietinis maksimalizmas“, praėjo daug laiko, žmonės ėmė suprasti, kad daug spalvų ir detalių gali būti harmoningai suderintos. Vis dažniau pastebiu, kad rutuliojamės ir iš užsitęsusios minimalizmo eros – vis daugiau baldų gamintojų įtraukia daugiau spalvų ir ekstravagantiškesnių detalių į savo dizainą, pritardami „more is more“ filosofijai.

Asmenybė už maksimalizmo

Šis stilius pirmiausia patraukia išskirtinumu ir didele erdve saviraiškai. Tai be galo lankstus, prie asmenybės prisitaikantis ir ją atspindintis stilius. Jei žmogus nusprendžia susikurti maksimalistinio stiliaus namus, tai bus jo atspindys, todėl maksimalizmą dažniausiai renkasi drąsūs, ekspresyvūs žmonės. Labiau nei bet kuris kitas, šis stilius leidžia sujungti visą įvairialypę asmenybę į bendrą visumą, kurioje bus vietos ir paveldėtai spintai, ir vaikų nupieštiems paveikslams, ir paties nulipdytam vazonui.

Tiesa, maksimalizmas tikrai nėra pirmas itin praktiško žmogaus pasirinkimas: daugiau daiktų, detalių – daugiau tvarkymosi. Vis dėlto, norint susikurti maksimalizmo įspūdį namuose, tikrai galima rinktis praktiškus sprendimus, bet išlaikyti maksimalizmo žavesį. Nereikia skubėti apkrauti visos erdvės, tegul interjeras pildosi kartu su gyvenimu: suvenyrais iš aplankytų šalių, sendaikčių turguje rastomis detalėmis.

Pirmiausia galima susikoncentruoti į sienų apdailą – tai gali būti sodrios dažytos ar tapetuotos sienos, o galbūt sienos, nukabintos paveikslais. Maksimalizmo įspūdį sukurs ir praktiški, bet išskirtiniai baldai. Galų gale, labai svarbu paminėti, kad, turint tokį turtingą ir akį traukiantį interjerą, kasdienybėje ant sofos numestas megztukas ar nenuneštas puodelis trauks daug mažiau dėmesio nei itin švariame ir griežtame interjere.

Spalvomis paremtas stilius

Nors maksimalizmas yra vienas plačiausių interjero stilių, kuriame taisyklės negalioja ir jas netgi skatinama laužyti, vis tik yra pagrindiniai bruožai, kurie leidžia stilių apibrėžti. Visų pirma – tai spalvos, spalvos, spalvos! Be spalvų šis stilius tikrai neegzistuotų. Sodrios, gyvos spalvos, kurias palydi kontrastuojantys atspalviai, nesvarbu, tai sienos, grindys, lubos ar baldai. Vengiant ryškiai dažyti sienas irgi yra išeitis. Dažnas maksimalistas renkasi baltas sienas kaip erdvę eksponuoti sau vertingus paveikslus, nuotraukas ar bet ką kita, kas šauna į galvą.

Vengiant ryškių, pakaks nugesintų atspalvių ir kelių išskirtinių baldų ar savitumą kuriančių detalių, nes maksimalizmas nėra vien tik „more is more“ filosofija. Maksimalizmas – tai išskirtinumas.

Autentiškumą kuriantys baldai

Maksimalizmas tikrai negyvuotų tik su sodriomis sienų spalvomis, jam labai būdingi raštai ir tekstūros. Tai gali būti raštuotas kilimas, dekoratyvios plytelės ar audiniai, nesvarbu, gėlėti, gyvūnų raštų ar geometriniai, bet norėdami įgyvendinti maksimalizmą neapsieisite be to.

Eklektiški baldai – ypač žavingas ir, manyčiau, vienas pagrindinių šio stiliaus bruožų. Maišomi įvairių stilių ir epochų baldai suteikia erdvei autentiškumo. Galima derinti antikvariate nusipirktą krėslą su ypač modernia ir švarių formų sofa, prie jos priderinant staliaus pagamintą staliuką. Neretai maksimalistiniame interjere pamatysite ir antikvarinį baldą, atnaujintą taip, kad sunku atpažinti, – nudažytą ryškia spalva ar pervilktą ekscentrišku audiniu.

Tik įžengę į maksimalistinę erdvę pastebėsite daug detalių – tai gali būti paveikslai, skulptūros, nesuprantami niekučiai ar net visiškai nepraktiški elementai. Tai papildomi akcentai, kurie leidžia maksimalistinį interjerą paversti asmeniškesniu ir autentiškesniu. Savininkai drąsiai eksponuoja viską, kas jiems gražu. Eksponatai gali būti labai brangūs, bet dažnai tai būna labiau emocinę vertę turintys daiktai – senelio laikrodis ar vaiko piešinys.

Tekstūra taip pat vaidina svarbų vaidmenį maksimalistiniame interjere. Aksomas, šilkas, kailis ir kiti maišomi audiniai kuria pilnumo ir turtingumo vaizdą.

Dienos šviesoje ir vakare maksimalisto namai atrodo visiškai kitaip. Daugiasluoksnis apšvietimas sukuria skirtingas nuotaikas ir pabrėžia įvairius erdvės elementus. Siekiant dramatiško efekto, dažnai derinami sietynai, šviestuvai ir grindų lempos.

Foto galerija:galerija_001:

Foto galerija.: new_000311645_0

Eksperimentuokite ir nebijokite klysti

Maksimalizmo stilius yra kaip skanus kokteilis – visko primaišyta, bet skanu. Tačiau pakanka vieno ingrediento ar neatitaikytos proporcijos – ir kokteilis bus negeriamas. Tai – vienas sudėtingiausių stilių. Maksimalizmui sukurti reikia turėti „labai gerą akį“, puikų vizualinį ir erdvinį mąstymą, kad matytumėte, kaip visos detalės susijungia. Geras maksimalistinis dizainas nėra spalvų, tekstūrų ir raštų sriuba. Maksimalizmo taisyklė yra tik būti drąsiam ir išreikšti save, bet, ko gero, galioja visos kitos, labiau „nujaučiamos“ taisyklės: kokios spalvos dera tarpusavyje, kokie raštai gali būti derinami kartu, kokio mastelio baldai geriau atrodys erdvėje ir pan. Nors realybėje tikrai yra netikėtų pavyzdžių, kaip tarsi nesuderinami elementai atsiranda ir suskamba erdvėje.

Štai keletas svarbiausių žingsnių, jei norite išbandyti maksimalizmą, bet bijote suklysti:

a) Nepirkite visų detalių vienu ypu, o žingsnis po žingsnio. Taip geriau susigyvensite su esamomis detalėmis ir pajausite, ko trūksta, kokio atspalvio norisi.

b) Jei nepasitikite savo gabumais spalvotyroje, pasirinkite 3–4 tarpusavyje derančias spalvas (galbūt su dizainerio pagalba) ir jas daugiausia naudokite. Nesvarbu, tai sienų dažai, tapetai, kilimas, sofa ar užuolaidos (jei tai raštas – rinkitės tokį, kur dominuojanti spalva yra iš pasirinktų spalvų sąrašo).

c) Jei savo interjere turėsite tiek naujų, tiek senovinių baldų, pasistenkite juos maišyti tolygiai. Nesukraukite visų senovinių baldų į vieną kampą, jie turi gražiai įsiterpti tarp modernių.

d) Nepamirškite, kad maksimalizmas nėra sandėlis. Visos detalės turi turėti savo erdvę atsiskleisti, tad būkite atsargūs su erdvės perkrovimu.

e) „Pasimatuokite“, ar tai jūsų stilius. Ilgiau pabūkite tokio stiliaus erdvėse: kavinėje, viešbutyje ar draugo namuose.

f) Jei vis abejojate, bet norite pabandyti, pasirinkite vieną namų patalpą ir susikurkite maksimalizmo oazę. Rekomenduoju pradėti nuo patalpos, kurioje nebūnate ilgai, pavyzdžiui, koridoriaus ar vonios kambario. Judėkite mažais žingsneliais – puoškite sienas paveikslais ar pasirinkite vieną didelį jums itin patinkantį kūrinį ir stebėkite, kaip jaučiatės. Norite daugiau –nudažykite sienas mėgstama spalva. Dar negana – patieskite kilimėlių. Taip žingsnis po žingsnio galėsite stebėti savo reakciją į pokyčius.

g) Nebijokite eksperimentuoti ir suklysti – viskas pataisoma.