Kartu su kolege Jurgita Mockaityte lofto interjerą sostinėje projektavęs architektas Petras Sakalauskas džiaugiasi, kad jiems pavyko įgyvendinti savo idėją – racionaliausiomis ir tvariausiomis priemonėmis sukurti patogius miestietiškus namus.

Užsakovai šį būstą planavo savarankišką gyvenimą pradedančiam sūnui, bet būsimas šių namų gyventojas nusprendė savo žinias gilinti užsienyje, tad jauno miesto žmogaus būstas liko kaip šio interjero koncepcija.

Architektas sako, kad jam svarbu kuo didesnis užsakovo atvirumas ir nuoširdumas, nes dėl to dažniausiai atsiranda tarpusavio pasitikėjimas, kurį lydi kūrybinė laisvė, garantuojanti geriausią rezultatą. Šiuo atveju interjero specialistai galėjo nevaržomai kurti ir ieškoti geriausių projektinių sprendimų. Vienas tokių – palikti rangovo pasiūlytas konstrukcijas.

„Prieš tai dirbę dizaineriai siūlė keisti jau įrengtų laiptų į antresolę vietą, o toks sprendimas nelogiškai išaugino būsto įrengimo kainą. Tai buvo viena priežasčių, kodėl užsakovai nusprendė ieškoti sprendimo pas kitus specialistus. Mes radome būdų viską palikti savo vietoje. Kam griauti, jei galima negriauti? Dirbome be didelių perversmų ir investicijų ten, kur jų nereikia. Žinoma, ieškant estetikos ir kokybės toks tvarumas kartais yra rizikingas“, – sako P. Sakalauskas.

Projektuotojai išsaugojo ir „paveldėtą“ lubų karkasą bei jų kuriamą ritmiką, kurią vakare dar labiau pabrėžia apšvietimas. Palubėje kabantis ventiliatorius dera prie urbanistinės aplinkos ir papildo oro kondicionierių: „Buto langai orientuoti į vakarus, tikėtina, kad čia pateks daug saulės ir kaitros. Ventiliatorius paskirsto orą ir sprendžia būsto mikroklimato klausimą karštuoju metų laiku. Kažkuria prasme ir lofto erdvę įgyvendina.“ Projekto autoriai nusprendė palikti ir anksčiau išlietą epoksidinę grindų dangą, tik šiek tiek pakeisti jų spalvą.

Kad lofto tipo būste būtų užtikrinta kuo daugiau privatumo ir tvarkos, projektuotojai suplanavo keletą baldinių tūrių. Tokiems sprendimams buvo palanki ir ilga būsto erdvė. Po laiptais esančiame baltame tūryje suprojektuota ūkinė patalpa ir drabužinė. Architekto nuomone, turėti tokią erdvę miesto būste – didžiulis privalumas.

Foto galerija:galerija_001:

Foto galerija.: new_000287342_0

Po antresole, nuo įėjimo iki virtuvės zonos, suformuotas L formos juodas baldinis tūris, kuris maskuoja vonios kambarį ir patekimą į jį. Vienas pagrindinių vonios apdailos akcentų yra prie lofto aplinkos tinkančios betono mozaikos imitacijos plytelės. Šiame baldiniame tūryje „slepiasi“ ir drabužinės funkcija, ir ūkinė patalpa / skalbykla, ir virtuvės integruotas šaldytuvas. Ant vienintelės belangės buto sienos projektuotojai „apgyvendino“ juodą kvadratą. Kontrastuodamas su balta siena jis atrodo lyg meno kūrinys, tačiau taip pat atlieka ir praktišką – virtuvės spintelių – funkciją. Galvojant apie privatumą, įrengtas nepermatomas antresolės bortas, prie kurio įrengta darbo vieta. „Jis architektūriškai įsilieja į bendrą kontekstą ir kartu sukuria tvarkos įspūdį maskuojant miegamojo erdvę“, – sako P. Sakalauskas. Nors turėklas blokuoja šviesą, architekto teigimu, miegamojo erdvei tai suteikia reikalingos ramybės.

Visi pastatomi baldai – garsūs italų dizainerių kūriniai – gyvena antrą gyvenimą. Jie buvo restauruoti, o audiniai pritaikyti konkrečiai šiam būstui. „Tai daiktai, kurie išlaiko savo vertę ir kurie savo kokybe yra amžini“, – įsitikinęs P. Sakalauskas.

Apžvelgdamas interjero koloritą, architektas sako, kad jis – palyginti paprastas, tarytum perkeltas iš gamtos peizažo, ir yra įsitikinęs, kad spalvos turi būti kiek įmanoma ilgaamžiškesnės ir natūralesnės.

Gamtos koloritą papildo lengvo audinio užuolaidos. „Jos neblokuoja šviesos, bet pridengia vaizdą. Be to, suteikia erdvei jaukumo ir minkštumo“, – sako vienas projekto autorių.