Studijos „whynot“ dizainerė Justė Pavasarytė net ir kurdama Italijoje nenutolsta nuo savo lietuviškų šaknų – kartu su kolegomis sukurtas kilimas „Lietuva“ buvo įvertintas „Lietuvos gero dizaino“ prizu. Nors J. Pavasarytė daug dėmesio skiria bendroms tarptautinėms tendencijoms, įkvėpimą randa ir lietuviškose tradicijose.
Banguojančios pajūrio kopos, skaistūs vandens telkiniai, žiemos speigas, žaliuojantys miškai ir juos sujungianti lietuviškų motyvų austa juosta – jeigu kas nors paprašytų apibūdinti J. Pavasarytės kartu su kolegomis sukurtą kilimą, tikriausiai nesuklystume pasirinkdami būtent tokį sakinį. Pati kūrėja patvirtina, kad kartu su kolegomis iš studijos „whynot“ sukurto kilimo „Lietuva“ dizainas jai – priimtinas būdas parodyti dėmesį savo šaknims. „Mano nuomone, skirtingos ir unikalios šalies tradicijos, liaudies menas – tai, kas daro pasaulį įvairiapusį ir gražų. Lietuva išsiskiria savo austomis juostomis, kurios, manau, tikrai vertos dėmesio ir šiuolaikiniuose dizaino objektuose“, – sako kūrėja.
Kilimas „Lietuva“ pagamintas iš lietuviams artimos medžiagos – lino. Ši medžiaga buvo pasiūlyta baldus ir interjero elementus, kuriančios įmonės EMKO, su kuria bendradarbiaujant ir buvo sukurtas šis kilimas. Studijos „whynot“ dizainerių projektą įgyvendinti padėjo kilimų gamintoja „Ecolinum“. Pasak J. Pavasarytės, dirbti su linu – malonu, nes tai natūrali, minkšta medžiaga, o be to ir glaudžiai susijusi su lietuvių liaudies menu. Dizainerė pabrėžia, kad kartu su kolegomis iš studijos „whynot“ siekia naudoti tik aukštos kokybės medžiagas, kurios yra patvarios, vengia pigių ir tuo metu „ant bangos“ esančių trumpalaikių pasirinkimų, verčiau renkasi klasikines ir ilgą laiką vertinamas medžiagas.
Citata:Mano nuomone, skirtingos ir unikalios šalies tradicijos, liaudies menas – tai, kas daro pasaulį įvairiapusį ir gražų. Lietuva išsiskiria savo austomis juostomis, kurios, manau, tikrai vertos dėmesio ir šiuolaikiniuose dizaino objektuose.
Studijos „whynot“ dizaineriai kilimui „Lietuva“ pasirinko švelnius pastelinius atspalvius, kurie padėtų pabrėžti austas lietuviškas juostas. Galima rasti skirtingų spalvų „Lietuvos“ versijų – žalios, mėlynos arba rudos atspalvių. Pasak kūrėjos, toks sprendimas priimtas siekiant padėti lengviau pritaikyti kilimą skirtinguose interjeruose.
Nepamiršti savo išskirtinumo
J. Pavasarytė sutinka, kad vis daugiau dizainerių, ypač projektuojantys kompiuterinėmis programomis, gyvena bendromis pasaulinėmis tendencijomis, nacionalinį dizainą palikdami tik amatininkams, tačiau tai nereiškia, kad įkvėpimo nesisemia ir liaudies mene ar tradicijose. Vis dėlto, pasak kūrėjos, nacionalinis dizainas šiuolaikiniuose objektuose jau nebėra būtinybė, o tik laisvas kiekvieno pasirinkimas.
Įprastai gana nelengva įvardyti sėkmingo dizaino receptą, tad matuodama dizaino sėkmę studija „whynot“ vadovaujasi trimis kriterijais – kaip jį vertina užsakovas, vartotojas ir kokio pripažinimo jis susilaukia įvairiuose konkursuose ir spaudoje.
Kūrėja patikslina, kad jokiu būdu šių kriterijų nesuabsoliutina ir kiekvieną dizaino objektą vertina paties kūrinio rėmuose. „Nežiūrime į kriterijus tik formaliai, visada vertiname kūrybingumą sprendžiant konkrečią problemą. Kaip sėkmingus mūsų studijos įgyvendintus projektus įvardyčiau kartu su „Foppapedretti“ sukurtą kūdikio kėdę (kuri laimėjo „Good Design“ apdovanojimą ir yra parduodama didžiausiose vaikų prekių parduotuvėse Italijoje), ši kėdė išsiskiria tuo, kad yra lengvai pritaikoma bet kokiam žmogaus ūgiui ir svoriui, tačiau kartu yra ir neutralaus dizaino, bei išmanią sūkurinę vonią sukurtą kartu su įmone „Jacuzzi“, ji turi inovatyvią funkciją – išleidžia vandens druskas kartu su sukūrine srove ir po vandeniu skleidžia chromoterapijos šviesas. Ši vonia laimėjo du prestižinius apdovanojimus ir yra vertinama visame pasaulyje. Šiuos projektus įgyvendinome kartu su didžiulėmis Italijos įmonėmis, parduotų vienetų skaičius yra įspūdingas. Man gera žinoti, kad esu bendraautorė daiktų radusių vietą tokioje daugybėje namų“, – sako J. Pavasarytė.
Paskui tendencijas
Italijoje gyvenanti kūrėja sako, kad dizainas – neabejotinai svarbi Italijos kultūros dalis, italai įsigydami naują daiktą visada atsižvelgia ir į objekto estetinę vertę.
Šalyje, kuri dažnai diktuoja ne tik mados, bet ir interjero dizaino tendencijas, J. Pavasarytė sako pastebinti, kad vis daugiau kūrėjų skiria daug dėmesio siekdami išgryninti pagrindinę gaminio funkciją, atsisakydami visų perteklinių elementų. Kūrėjams tai gana nelengva užduotis, nes tenka pasukti galvą, kaip sukurti paprastą, tačiau išskirtinį ir atpažįstamą dizainą.
Taip pat, pasak dizainerės, vis dažniau pastebima, kad kūrėjai stengiasi paslėpti technologinę dizaino pusę. „Paprastai tariant, anksčiau galėjome pastebėti, kad kuo daugiau mygtukų, tuo didesnė objekto vertė, o šiandien viskas priešingai. Dizaineriai stengiasi, kad iš pirmo žvilgsnio būtų matoma kuo mažiau mygtukų, rankenėlių, ekranų – būtent toks dizainas šiandien yra laikomas išmaniu“, – pastebi ji.
Visame pasaulyje galima pastebėti, kad vis daugiau dėmesio kūrėjai skiria ir ekologinėms idėjoms, jos svarbios ir J. Pavasarytei, kuri savo darbais siekia kuo mažesnio poveikio aplinkai. Vis dėlto dizainerė pripažįsta, kad tai dažnai tikrai nelengva – užsakovai, kurie kreipiasi į dizainerį, dažnai turi aiškią idėją, kaip ir kur bus gaminamas produktas, todėl kūrėjai kartais neturi galimybių priimti sprendimų, padėsiančių užtikrinti tvarumą.
Vis dėlto, J. Pavasarytė patikina, kad ir dizainerių priimami sprendimai turi įtakos tvarumui ir gali padėti sukurti draugiškesnius aplinkai objektus. „Dizaineriai gali dėti pastangas, kad kurtų nesivaikydami laikinų estetinių tendencijų, sunaudodami mažiau medžiagos, patvaresnius ir lengvai prižiūrimus gaminius. Manau, kad tvarių sprendimų poreikis su laiku atsiras savaime, o gamintojus paskatins rinkos paklausa ir reglamentai įpareigojantys kurti tvaresnius produktus“, – optimistiškai į ateitį ekologiniu aspektu žvelgia kūrėja.