Kai vengrų architektas ir dizaineris Marcelis Breueris pristatė kėdę „Wassily“, retas norėjo ją matyti savo namuose ir nė nenumanė, kad ji ateityje sulauks didžiulio pripažinimo. 1925 metais sukurtas baldas tapo tikra bauhauzo stiliaus ikona.

Lakoniška forma ir šalto metalo konstrukcija – taip kėdę „Wassily“ (iš pradžių vadintą „B3 modeliu“) apibūdindavo kritikai ir gerbėjai. Vieniems šis derinys atrodė privalumas, kitiems – trūkumas. Vienu geriausių bauhauzo dizaino pavyzdžių laikomas baldas šiandien jau laikomas modernizmo epochos klasika.

Kurdamas kėdę M. Breueris įkvėpimo sėmėsi iš De Stjil judėjimo ir dviračio rėmo. Panašu, kad architektą ir dizainerį žavėjo paprasta frazė, esą dviračio iš naujo neišrasi. Vienas draugas atkreipė jo dėmesį į kūrėjų genialumą – juk niekam nepavyko sukurti nieko tobulesnio. Taip M. Breueriui šovė mintis, kad tą tobulumą – dviračio rėmą – galima pritaikyti ir gaminant baldus. Apie šią savo idėją dizaineris niekam nepasakojo, nes baiminosi sulaukti kritikos. Jis tiesiog tyliai dirbo, kol kartą į studiją užėjo tapytojas Wassily Kandinsky. Menininkas pamatė „B3 modeliu“ pramintą kėdę ir ja susižavėjo.

M. Breueris, kaip ir kiti bauhauzo mokyklos atstovai, domėjosi industrinėmis medžiagomis ir naujomis gamybos technologijomis. Šiam dizaineriui svarbiausia buvo funkcionalumas ir kokybiškumas, todėl jis visiškai neskyrė dėmesio puošybos elementams. Kėdė, kurios karkasas pagamintas iš vientiso plieninio tuščiavidurio vamzdelio, vadinama viena didžiausių to meto dizaino inovacijų. Pasirinkta konstrukcija pasiteisino: baldas tvirtas, bet lengvas ir gana nebrangus, o tai padėjo jam sparčiai populiarėti ir atsirasti tiek namuose, tiek biuruose.

Kėdė sužavėjo ne tik W. Kandinsky, bet ir gamintojus, todėl M. Breueris leidimą ją gaminti pardavė italų kompanijai „Gavina“. Tikėdamiesi sulaukti didesnio susidomėjimo gamintojai gana techniškai skambėjusį pavadinimą „B3 modelis“ pakeitė į „Wassily“. JAV įmonė „Knoll“, kuri ilgai svajojo apie galimybę turėti šią kėdę savo asortimente, 1968 m. perpirko „Gavina“, o kartu ir teisę į gamybą. Sakoma, kad „Wassily“ buvo viena iš priežasčių, kodėl norėta įsigyti italų įmonę.

Citata:Ši kėdė, kaip ir kiti M. Breuerio darbai, priskiriami prie dažniausiai plagijuojamų modernizmo dizaino objektų pasaulyje.

Vienos versijos, kodėl gamintojai pakeitė kėdės pavadinimą, nėra. Vieni šaltiniai teigia, kad jiems padarė stiprų įspūdį W. Kandinsky susižavėjimas, kiti – jog jie taip pasielgė dėl praktinių sumetimų, tikėdamiesi labiau atkreipti visuomenės dėmesį. Kuri istorija tikra – neaišku, tačiau nėra abejonių, kad W. Kandinsky daugiau ar mažiau prisidėjo prie pavadinimo atsiradimo.

Ši kėdė, kaip ir kiti M. Breuerio darbai, priskiriami prie dažniausiai plagijuojamų modernizmo dizaino objektų pasaulyje. Vis dėlto „Wassily“ ne visada išgyveno šlovės laikus. Praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje ji buvo perkama, bet penktajame susidomėjimas nuslūgo ir atgimė tik septintame dešimtmetyje, kai leidimą gaminti nusipirko „Gavina“.

Pats M. Breueris sakė, kad ši kėdė yra kraštutiniausias, mažiausiai meniškas ir jaukus, bet logiškiausias ir mechaniškiausias jo kūrinys. Juokaujama, kad jeigu dizaineris būtų žinojęs, kokia ateitis laukia, tikriausiai būtų pridūręs – ir pats reikšmingiausias.

Kėdė „Wassily“ sukėlė revoliuciją tiek dėl gamybos technologijos, tiek dėl medžiagų. Šiandien šį ikoninį baldą galima įsigyti aptrauktą įvairių spalvų apdangalais. Tiesa, reikia nusiteikti, kad už jį gali tekti pakloti kelis tūkstančius dolerių.