Dizainerė Gaudutė Žilytė įsitikinusi, kad ateityje dizainas privalės tapti tvarus. Eksperimentuoti su medžiagomis mėgstanti kūrėja prieš kelerius metus pristatė kolekciją COMB, kurią sudaro suoliukas ir hamakas. Dizaino objektus ji sukūrė iš antrinių žaliavų – nebetinkamų naudoti dviračių padangų kamerų ir elastinių baldų diržų.
Menininkė pasakoja, kad susidomėjimas ekologiniu dizainu ir suoliuko COMB idėja kilo studijų metais išvykus pagal mainų programą į Islandiją. „Islandija – sala, kuri stipriai jaučia klimato kaitą. Islandai mato, kaip vandenynas aplink neužšąla, nors anksčiau užšaldavo. Jie pastebi, kaip kyla vandens lygis, supranta, kad pirmieji būtų užsemti“, – priežastis, kodėl atokiai Skandinavijos salai svarbus tvarus dizainas, vardija G. Žilytė.
Pašnekovė pasakoja, kad suoliuko idėja kilo ieškant antrinių žaliavų, kurias būtų galima pritaikyti dizaino objektams kurti. Ji prisiminė taip atradusi dviračio padangos kameras, kurios po menkiausio įdūrimo dažnai metamos lauk. G. Žilytė ėmė eksperimentuoti, aiškinosi, kokiomis savybėmis jos pasižymi ir kur galima pritaikyti.
Kūrėja žinojo, kad kartu su guminėmis padangų kameromis savo dizaino objektui naudos ir medį – natūralią ir šiltą medžiagą. Galutinę suoliuko idėją padiktavo gumos elastingumas. Taip menininkei kilo mintis naudoti padangas ir suteikti medžiui minkštumo.
G. Žilytė siekė, kad padangos kameros būtų vidinės konstrukcijos dalis, kuri liktų nematoma. Ji pastebėjusi, kad žmones paprastai atbaido iš antrinių žaliavų pagaminti baldai. „Panaudoti daiktą, kuris įprastai išmetamas, kitaip tariant, šiukšlę, integruoti į dizaino objektus yra didelis iššūkis. Žmonės šias medžiagas dažniausiai vis tiek laiko atliekomis, ir matant jas namuose daug kam kyla atmetimo reakcija“, – estetinį antrinių žaliavų iššūkį apibūdina menininkė.
Dizainerė prisimena pradėjusi klijuoti medžio gabaliukus ant gumos ir sukūrusi suoliuko konceptą – minkštą vidurinę dalį. Taip pat atsirado ir hamakas, tačiau ji minkštumo jam suteikė vietoj dviračio padangų kamerų panaudojusi elastinius baldų diržus.
Ne tik antrinės žaliavos
Kurdama suoliuką COMB G. Žilytė ne tik naudojo antrines žaliavas, bet ir apskritai siekė palikti kuo mažiau atliekų. Pasak jos, tai yra ne mažiau svarbus tvaraus dizaino aspektas. „Kiekvienas dizaineris turi galvoti, kiek bus palikta medžiagų, ar išpjauta forma yra logiška, gal galima pakeisti, kad nesusidarytų dvigubai daugiau lakšto atraižų, nei tu išpjovei“, – sako G. Žilytė. Gaminant suoliuką nebūna jokių medienos atliekų, nes jis visas yra išpjaunamas iš vienos plokštumos. Kuriant hamaką likusios atraižos naudojamos suformuoti jo kraštams.
Dizainerė sako, kad pasirinkus antrines žaliavas, be jau minėtų estetinių iššūkių, tenka susitaikyti ir su gerokai sudėtingesniu gamybos procesu, ypač siekiant didesnių jos apimčių. „Tokios medžiagos netinkamos pramonei, jų įtraukimas labai daug kainuoja. Reikia daryti testus, nustatyti, kiek laiko jos galės būti naudojamos, ar pakankai funkcionalios“, – sako G. Žilytė. Pasak jos, pramonė į šį procesą vis dar žvelgia gana konservatyviai, nes reikia daug išteklių.
Vis dėlto dizainerė neabejoja, kad tvarumo tema ilgainiui bus tik aktualesnė ir dėl to keisis ne tik pavienių žmonių gyvenimas, bet ir pramonė. Ji tiki, kad ateityje užsimegs daugiau ekopartnerysčių, verslas atviriau bendraus su dizaineriais ir perduos jiems gamybines atliekas, iš kurių gims nauji kūriniai. „Dizaineriai yra atsakingi už ekologinę situaciją. Dizainas gali padėti spręsti kylančias problemas, nes daug jų ir sukelia“, – apibendrina G. Žilytė.