Šalia gyvybingos Antakalnio gatvės esančiame bute tvyro solidi ramybė. Šiam įspūdžiui pasiekti architektas Tomas Milkamanavičius pasitelkė solidžias medžiagas, neutralias spalvas ir vertikalias linijas.

„Kurdami šį interjerą pagrindinį dėmesį skyrėme funkcionalumui ir išliekamajai vertei. Įdomiausia buvo bendrauti su išsilavinusiu, į procesą įsigilinusiu ir žinančiu, ko nori, užsakovu. Kai yra tai, visa kita tampa labai paprasta“, – produktyviu bendradarbiavimu su buto šeimininkais džiaugiasi projekto autorius architektas T. Milkamanavičius.

Jis sako, kad statytojų pasiūlytas buto planas buvo racionalus ir patogus, todėl kuriant interjerą apsieita be didelių pokyčių: „Buto suplanavimas optimalus ir logiškas. Daugiausia ploto palikta bendrai virtuvės, valgomojo ir svetainės erdvei. Palyginti nedidelio ploto koridorius išsikerojęs per patį centrą ir tokiu būdu sukuria patogų patekimą į patalpas. Gyvenamieji kambariai orientuoti į vakarų pusę, vonia ir sandėliukas įkurdinti priešingoje pusėje, į juos patenkama iš koridoriaus. Jo pabaigoje pasitinka didelė bendra erdvė su panoraminiais vaizdais į pagrindinę Antakalnio gatvę.“

Nors pirminis būsto planas iš esmės liko tas pats, dėl aiškesnės erdvių geometrijos nuspręsta šiek tiek pastumti svetainę ir vaiko kambarį skiriančią pertvarą, taip išlyginant svetainės išklotinę. Ten yra ir dalis vėdinimo įrangos, taip pat suformuotos nedideles spintas dengiančios pertvaros. „Tokiu būdu palikome didesnį sienų plotą, kurį panaudojome šviesos jungikliams ir Neringos Žukauskaitės paveikslams“, – sako architektas.

Citata:Pilkos užuolaidų vertikalės akompanuoja struktūrą kuriančioms betono kolonoms. Šis leitmotyvas pasikartoja visuose kambariuose, taip suteikdamas interjerui vientisumo.

Pasak T. Milkamanavičiaus, siekiant erdvumo pojūčio, nuspręsta pabrėžti erdvės vertikalumą. Pilkos užuolaidų vertikalės akompanuoja struktūrą kuriančioms betono kolonoms. Šis leitmotyvas pasikartoja visuose kambariuose, taip suteikdamas interjerui vientisumo.

Jis pabrėžia, kad svarbiausias tikslas buvo sukurti patogią, besikeičiančius šeimos poreikius patenkinančią erdvę. Todėl bendra erdvė patogi ir šeimos susibūrimams, ir darbui iš namų. Vaiko kambarys – neutralus ir atviras pokyčiams, lengvai pritaikomas augančio vaiko gyvenimui.

Interjere naudotos medžiagos ir spalvos – nepavaldžios laikui. Pagrindinė apdailos medžiaga – ąžuolas – naudojama grindims, korpusiniams ir laisvai pastatomiems baldams. Jį papildo pilki atspalviai ir juodi akcentai. „Vienas pagrindinių tikslų buvo naudoti laikui nepavaldžias medžiagas. Tokias, kurios ir po 10, 20 ar daugiau metų atrodys solidžiai. Rami, iš natūralių medžiagų suformuota spalvų paletė tapo fonu pagrindiniam interjero akcentui – žmogui“, – sako T. Milkamanavičius.

Svarbus ir apšvietimo vaidmuo. Jis suprojektuotas taip, kad suteiktų galimybę jaukiai mėgautis rekreacinėmis veiklomis, tačiau taip pat būtų tinkamas darbui iš namų.

Pagrindinis virtuvės akcentas – kavos aparatas – tampa svarbia interjero dalimi ir išduoda namų šeimininkų pomėgį – domėjimąsi kavos kultūra.

Atmosfera

Interjere dominuoja racionalumas, natūralios medžiagos ir solidi, išliekamąją vertę turinti estetika. Siekta sukurti patogią ir besikeičiančius šeimos poreikius patenkinančią erdvę. Domėjimasis kavos kultūra yra vienas pagrindinių užsakovų pomėgių, šiuo tikslu pagrindiniu virtuvės akcentu paverstas chromuoto paviršiaus kavos aparatas. Svetainėje, koridoriuje ir miegamajame kabo menininkės Neringos Žukauskaitės paveikslai.

Foto galerija:galerija_001:

Foto galerija.: new_000240435_0