Vilniaus Užupis interjero dizainerei Miglei Gruodytei („Du Design“) primena paryžietišką Monmartrą, todėl, kurdama jaunos šeimos namus, interjerą papildė klasikiniais ir eklektiškais elementais, kurie išryškėja per spalvų ir medžiagų derinius bei sienų puošybą.

Dizainerė pasakoja, kad dirbdama naujos statybos name esančiame bute daug dėmesio skyrė estetikai, tačiau ne mažiau svarbus buvo ir praktiškumas. Galvojant apie namų augintinius ir vaikus, pirmenybė buvo skiriama ilgaamžėms, atsparioms medžiagoms: grindims pasirinkta vinilinė danga (salonas „Solido grindys“), baldams – laminuotos plokštės. Praktiškas ir estetiškas sprendimas – daug uždarų spintų daiktams susidėti. „Šeimininkė pageidavo maksimaliai suslėpti daiktus, kad ir kasdieniame gyvenime pavyktų išlaikyti „fotosesinio“ interjero įspūdį“, – sako M. Gruodytė.

Estetikos ir funkcionalumo pavyzdys – maksimaliai išnaudotas prieškambaris. Nuo grindų iki lubų einančios spintos skirtos drabužiams, daiktams sandėliuoti ir augintinio poreikiams patenkinti – šalia veidrodžio esančioje spintos landoje įrengta vieta katės kraiko dėžutei.

M. Gruodytė pasakoja, kad kurdama interjerą labiausiai koncentravosi į virtuvės zoną: „Siekėme, kad tai būtų tikra uogytė akims. Drąsiai derinome daug skirtingų tekstūrų, atspalvių, pati virtuvė viso buto kontekste – tamsi ir ryški, tampa fonu valgomajam stalui ir skulptūriškam šviestuvui.“

Šviesių sienų ir lubų fone išsiskiria visuose kambariuose pasikartojantys žalsvi atspalviai. Interjero dizainerė sako, kad šios spalvos kelionė prasidėjo nuo virtuvės – analizuojant poreikius, ši spalva buvo priimtiniausia abiem pusėms. „Žiūrint emociškai, žalia spalva šiek tiek padeda kompensuoti gamtos trūkumą gyvenant pačiame miesto centre, ramina ir yra gaivi, sakyčiau „švari“ spalva“, – apie pasirinkimą pasakoja interjero kūrėja.

Miegamajame planavimo laisvę apribojo šlaitinės lubos, tačiau ir čia sumaniai išnaudotas kiekvienas centimetras. Pavyzdžiui, galvūgalyje įrengta balta frezuota sienelė puošia ir atlieka kelis praktiškus vaidmenis: „Sienelė padėjo išlošti aukščio lovos galvūgaliui, taip pat užpildėme tarpą tarp šlaito ir lovos, kuris kitu atveju būtų rinkęs dulkes. Dalis frezuotos sienutės atsidaro ir viduje galime rasti lentynas daiktams pasidėti“, – pasakoja M. Gruodytė.

Foto galerija.: new_000260086_0

Kambaryje, kur beveik nėra lygių lubų, reikėjo išspręsti ir apšvietimo klausimą. Lubose įrengti šviestuvai su galimybe keisti šviesos kryptį, o prie lovos padėti pastatomi šviestuvėliai.

Vadovaujantis racionalumu įrengtas ir trečiasis kambarys. Kol kas jis tarnauja kaip darbo, tačiau netolimoje ateityje turėtų tikti ir vaikui, nepriklausomai nuo jo lyties. Žalsvą spintų fasadą pagyvina medinių juostelių dekoras. Dizainerė sako jį pasirinkusi, kad visa likusi kambario bazė galėtų išlikti „švari“ ir pasiduodanti šeimininkų fantazijai – lengvai keisti baldus, aksesuarus, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir poreikių“, – komentuoja pasirinkimą dizainerė.

Nedideliame vonios kambaryje dominuoja balti ir pilki tonai. M. Gruodytės teigimu, balta spalva padėjo praplėsti erdvę, o šviesi santechnika (salonas „Viskas Voniai“) yra praktiškas sprendimas: „Juoda santechnika ir kalkėtas Vilniaus vanduo nedraugauja. Tiesa, balta spalva vis dar turi netikėtumo faktorių, mažai kas ją renkasi, tačiau ji, jeigu kokybiška, turi didelių privalumų – nematyti pirštų atspaudai, kalkės, todėl mažiau laiko reikia skirti priežiūrai.“ Buto šeimininkų pageidauta juoda kaip akcentas buvo panaudota „saugesnėms“ vietoms: rankenėlėms, šviestuvams, kitiems aksesuarams.

M. Gruodytė džiaugiasi, kad, nepaisant gana nedidelio ploto, vonios kambaryje tilpo ir dušo kabina, ir skalbykla, ir rekuperatorius.