Lėtos laiko tėkmės ir ramybės idėją namo architektūroje pajutusi studijos TOOTA komanda ją pratęsė interjere. Aiškiomis geometrinėmis formomis, spalvomis ir grafiniais motyvais prabyla ir Rytų filosofijos idėjos.

Studijos TOOTA vadovė Justė Žibūdienė sako, kad šio interjero idėja yra architekto Vytauto Avietyno komandos Vilniuje projektuoto namo architektūros tęsinys. „Mums patiko minimalistinis pastato braižas, todėl jautėme pareigą pratęsti tokią stilistiką ir viduje. Interjere atkartojome formų lakoniškumą, spalvinę gamą ir medžiagiškumą. Papildomai interjerui suteikėme Rytų filosofijos nuotaiką.“

Namo architektūra – juodas asketiškas pastatas – tapo aiškiu ženklu, kad darbas su čia gyvenančiais žmonėmis, vertinančiais minimalizmą ir tvarką bei nemėgstančiais kaupti daiktų, bus įdomus ir sklandus. „Buvo aišku, kad, jei klientai pritaria tokiai architektūrai, veikiausiai ir interjere norės tęsti pradėtą kelią. Jautėmės labai komfortiškai keliaudami per šį projektą kartu – mumis labai pasitikėjo ir palaikė“, – džiaugiasi interjero autorė J. Žibūdienė.

Architektūra ir užsakovų požiūris į gyvenimą interjero autores paskatino atsigręžti į Rytų filosofiją, joje esančią „švarą“ ir lengvumą. Minimalizmui simpatizuojančios studijos vadovė sako, kad visada stengiasi eiti ta kryptimi, kuria tiki pati. Juolab kad Rytų tema šiuo metu yra tarp tendencijų. Ji svarsto, kad susidomėjimą šia kryptimi paskatino ir šiandienės aktualijos: tvarumas, ilgaamžiškumas, saikingesnis vartojimas – viskas, kuo gyvena ir namo šeimininkai. Architektė sako, kad šie namai yra iš tų, kurie nuotraukose atrodo taip, kaip ir kasdien.

Rytietiškos formos interjere atsirado ne tiesiogiai, o vos juntamai, stilizuotos iki „nūdienos išraiškos“. Taip interjere atsirado apskritimas, monumentalūs baldų tūriai, rytietiškų motyvų detalės. „Daug dėmesio skyrėme tekstūroms. Nenorėjome didelio spalvų dominavimo, likome prie monochrominės gamos, bet visa tai kompensavome plačia tekstūrų gama – nuo profiliuotų spintų fasadų, keraminių plytelių nelygumų iki audinių, medžio tekstūrų“, – idėjos materializavimą aiškina architektė.

Interjere naudojamos medžiagos – tvirtos ir ilgaamžės. Monumentali virtuvės sala pagaminta iš dirbtinio kvarco akmens, kaip sako J. Žibūdienė, labai atsparios medžiagos, turinčios natūralią tekstūrą ir piešinį. Šviesios, natūralaus medžio grindys apdirbtos specialia nanotechnologija, suteikiančia atsparumo ir palengvinančia priežiūrą.

Faktūros, raštai, medžiagos sklandžiai papildo viena kitą ir harmoningai įsilieja į erdvę. Tačiau, kaip sako interjero autorė, kai kuriuos sumanymus techniškai įgyvendinti buvo nelengva. Pavyzdžiui, norimu raštu profiliuoti juodą lauko drabužių spintą (korpusinių baldų gamintojai – TOGA). Arba meistriškai į vonios baldus įmontuoti apvalų veidrodį. „Veidrodžio šonuose yra sumontuotos durelės. Viena jų kraštinių lenkta. Erdvė po veidrodžiu nenaudojama“, – techninę pusę atskleidžia ji.

Interjere daug dėmesio skirta apšvietimui – sukurti skirtingi apšvietimo scenarijai, galimybė reguliuoti šviesos intensyvumą. „Techninius šviestuvus rinkomės minimaliai matomus, akcentavome šviesą, o ne apšvietimo gaminį. Kadangi interjere dominuoja kontrastingos spalvos juoda ir balta, stengėmės suprojektuoti kaip atsvarą ir prislopintą, neakinančią šviesą“, – pasakoja ji.

Minimalistinę interjero idėją pratęsia ir meno kūriniai – abstraktūs dailininko Roko Beržiūno paveikslai.

Foto galerija.: new_000256401_0