Šio projekto centre tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme atsidūrė siena. Dėmesį prikaustanti siena diktavo savo sąlygas interjero dizainerei Laurai Bagdonaitei projektuojant erdvę.

Dizainerė pasakoja, kad ši siena jai padarė įspūdį vos įžengus į sostinės senamiestyje esančias patalpas. Ilga raudono mūro siena su skirtingo dydžio arkomis ir nišomis perskrodžia visą butą išilgai ir padalija jį į dvi dalis. Dėl to erdvių proporcijos atrodė keistos, tačiau, kaip sako dizainerė, tai suteikė apartamentui žavesio ir išskirtinumo.

„Darbui gauta erdvė buvo „be odos“, tačiau jau su naujomis pertvaromis kambariams. Planą per pirmą susitikimą su užsakovais sutarėme peržiūrėti, norėjosi įėjus į apartamentą turėti daugiau natūralaus apšvietimo, erdvės“, – prisimena dizainerė.

Jai patiko, kad užsakovai žinojo, ko nori, ir turėjo aiškią užduotį: monochrominės, gamtos spalvos, galbūt su keliais ryškesniais baldais, akmuo, medis, šviesios medinės grindys, patogi sofa, patogi vonia, virtuvės sala, kurioje būtų galima susidėti daiktus, knygų lentyna, biožidinys.

„Paveldėta“ ir erdvėje išsaugota siena žavėjo, tačiau kėlė ir tam tikrų iššūkių. Per savo gyvavimą ne kartą taisyta ir lopyta siena susideda iš įvairaus amžiaus ir birumo plytų. „Tarp jų buvo labai birių plytų, kurios ir kėlė didžiausią iššūkį. Nuolatos byrėjo ant naujų paviršių, kol galiausiai pavyko surasti tinkamą medžiagą jas „surišti“ ir sustabdyti byrėjimą. Kitas iššūkis buvo impregnuoti mūrinę sieną vonioje, kad vonios ir dušo zonoje būtų galima ramiai naudotis vandeniu“, – apie kilusius sunkumus pasakoja L. Bagdonaitė.

Foto galerija:galerija_001:

Foto galerija.: new_000287338_0

Dizainerė sako, kad siena diktavo erdvinio plano koncepciją, padalydama butą į netikėtų proporcijų erdves: „Tai priminė rūmų planą. Kai eini iš vienos skirtingos erdvės (žemos ir plačios, mažos ir aukštos) į kitą, per skirtingų dydžių duris ir angas. Skirtingos, kintančios erdvių ir angų proporcijos suteikia netikėtumo, kompleksiškumo, tad apartamente taip pat norėjosi išlaikyti skirtingų proporcijų erdves. Patalpų aukštis taip pat yra skirtingas. Didžiausias svetainės ir virtuvės erdvėje ir mažiausias ūkinėje patalpoje.“

Citata:Skirtingos, kintančios erdvių ir angų proporcijos suteikia netikėtumo, kompleksiškumo, tad apartamente taip pat norėjosi išlaikyti skirtingų proporcijų erdves.

Siena yra centrinis ir pagrindinis apartamento elementas, aplink kurį sukasi visa buto koncepcija ir gyvenimas, be to, ji padalija butą į dvi aiškias dalis. Jas dizainerė dar labiau paryškino skirtingomis medžiagomis. Virtuvės ir svetainės pusėje dominuoja akmeniniai paviršiai, miegamojo ir valgomojo – medis, pasikartojantis staluose, lentynose, fasaduose. Anot dizainerės, medžiagos, žemės spalvos atsirado natūraliai, norint pratęsti erdvės amžinumą ir sukurti prisitaikantį, nesenstantį interjerą.

Vos įžengus į apartamentą, patenkama į „medinę“ dalį – didelę erdvę su valgomojo stalu, atliekančią kelias skirtingas funkcijas. „Pirmiausia – valgomojo funkcija, tačiau užslėpta akustinė užuolaida esant poreikiui padalija erdvę ir suteikia šiek tiek privatumo darbui arba svečiams“, – aiškina dizainerė. Už užuolaidos, spintoje, ji įrengė darbo vietą, lovas svečiams. Taip pat biblioteką ir televizorių, todėl ši zona gali transformuotis pagal poreikius.

Perėję į kitą sienos pusę, atsiduriame ilgoje ir siauroje, kaip sako L. Bagdonaitė – įdomiausioje, apartamento dalyje. Vienoje šios dalies pusėje – senamiesčio panoramą atveriantys langai ir terasa, kitoje – mūro siena su nišomis ir angomis į kitas erdves. Ties virtuve esanti anga išveda į ūkines patalpas su skalbykla ir WC. Iš šios vietos galima pakliūti į privačius kambarius.

Apžvelgdama virtuvės zoną, dizainerė išskiria masyvią ir skulptūrišką virtuvės salą. „Ji suteikia erdvei didingumo, jos skulptūriškumas „nuima“ buitiškumą ir ji organiškai įsilieja į svetainę“, – komentuoja dizainerė.

Svetainės zonoje ji suprojektavo sieninę metalinę televizoriaus spintą, pagilinančią ir pabrėžiančią ilgą patalpos proporciją.

Projekto autorė interjere naudoja daug šviesą atspindinčių paviršių – stiklą, metalą, veidrodžius. Jų paskirtis įvairi: pagilinti, pratęsti ar sukurti naujas erdves.

„Įėjimo erdvėje spintos veidrodis pratęsia sieną, kad ji neužsibaigtų su apartamento perimetru. Prie vonios durų paliktas siauras berėmis stiklas, kad patalpa neuždarytų sienos, o ją pratęstų. Sieninių vonios spintelių veidrodžiai atspindi raudoną mūrą. Ūkinės spintos šonas padengtas veidrodžiu, kad, atidarius miegamojo duris, miegamojo veidrodis priešais optiškai praplėstų erdvę“, – optinius „žaidimus“ komentuoja interjero dizainerė.