Funkcinės zonos be jokių pertvarų. Toks planas architektei Ievai Prunskaitei (studija „Prusta“) nedidelio ploto bute leido įgyvendinti svarbiausią uždavinį – išlaikyti erdvumo pojūtį.

Vienam gyventojui skirtą butą architektė sako kūrusi ne vienus metus. Per tą laiką išsigrynino užsakovo poreikiai, kai kurios idėjos buvo pakoreguotos, o kai kurių visiškai atsisakyta.

Ratu aplink centrinę ašį išdėstytų funkcinių zonų idėja architektūroje nėra nauja. I. Prunskaitė sako, kad toks planas buvo dažnas senuose namuose, kur visi kambariai buvo pereinami: „Šiuolaikinė visuomenė pereinamų kambarių atsisakė galbūt dėl privatumo, bet tai pasiteisina. Pavyzdžiui, nereikia papildomos vietos koridoriui.“

Architektės teigimu, atskyrus miegamąjį ir vonios kambarį, čia būtų neįmanoma išlaikyti erdvumo pojūčio, tad nuspręsta patalpos viduryje įrengti uždarą tūrį – centrinę ašį – ir aplink jį suformuoti atskiras zonas. Baltai dažytame tūryje suprojektuotas tualetas, o suapvalintose spintose sutalpintos pagrindinės buto techninės detalės: rekuperatorius, skalbimo mašina, šaldytuvas, orkaitė.

I. Prunskaitė pasakoja, kad svetainės ir dušo zonas buvo planuota atskirti užuolaidomis, tokia galimybė liko iki šiol, tačiau šeimininkui ji pasirodė nereikalinga. Įsikėlęs gyventi į dar nebaigtą remontuoti būstą, užsakovas nusprendė atsisakyti ir kai kurių anksčiau numatytų sumanymų. „Iš pradžių virtuvė planuota didesnė, numatyta daugiau spintų koridoriuje, bet pradėjęs gyventi užsakovas suprato, kad planus galima minimalizuoti. Pagrindinėje miegamojo spintoje telpa visi jo daiktai“, – pasakoja architektė.

Ji sako, kad minimali, tačiau praktiška virtuvė projektuojant tapo nemenku iššūkiu, nes joje reikėjo sutalpinti plautuvę ir įprastus buities prietaisus. Jai pavyko – elegantišką komodą primenančiame virtuvės balde tilpo maža indaplovė, kriauklė ir kaitlentė su integruotu gartraukiu. Baldo kampai, kaip ir pagrindinio tūrio centre, suapvalinti, kad „optiškai jis būtų paslankesnis, o ėjimas ratu sklandesnis“.

Funkcines zonas paryškina ir apšvietimas – aplink baltą tūrį einančiame stačiakampyje esantys prožektoriai nukreipti į konkrečias zonas.

Interjere dominuoja ramios žemės spalvos. Architektė džiaugiasi, kad užsakovas sutiko su sprendimu palikti originalią lubų perdangą, o tai leido išsaugoti visą patalpų aukštį: „Monolitas man atrodo labai graži medžiaga. Jei žmogui tokia mintis pakeliui, reikia ją rodyti. Tai taupu, be to, turime natūralią medžiagą, kuri suteikia jaukumo. Priderinę gražias grindis turime spalvinį interjero pagrindą, o visa kita – detalės.“

Pilkoms luboms atsvarą suteikia tamsiai rudos grindys. Juodai dažyta miegamojo ir valgomojo siena sukuria foną kitiems elementams: spalvingai sofai, lovai.

Spalviškai dera, tačiau aiškiai funkciškai išsiskiria margo rašto plytelėmis išklotas dušas. „Kai darai tokį atskirų zonų sprendimą, viskas turi būti ir funkcionalu, ir dekoratyvu“, – pabrėžia interjero autorė. Dėl šios priežasties daug dėmesio skirta estetiškoms detalėms: dušo galva atrodo kaip šviestuvas, virtuvė kaip komoda, praustuvas lyg skulptūra.

Minimalizmą vertinančiam šeimininkui artimos ir tvarumo idėjos, todėl daugelis bute esančių baldų bei aksesuarų – ne nauji. Sofa, kėdės, pietų stalas, foteliai – garsių dizainerių baldai buvo renovuoti ir prikelti naujam gyvenimui (pardavėjas Plan B Sofa). Mikroskopas virtuvėje, fotoaparatas prie lovos – giminės reliktai. Dušo zonoje vietą rado ir senos medinės kopėtėlės.

Estetiką vertinantis užsakovas virtuvės zoną papuošė Vlado Oržekausko paveikslu, o valgomąjį – Naglio Kranausko nuotraukomis.

Foto galerija.: new_000255794_0